Archyvo įrašas

Homilijos ir pamokslai
Kalėdos, adventas, laukimas
Arkivyskupas Sigitas TAMKEVIČIUS
Džiugioji naujiena
2002-12-15
Kauno arkikatedra
III advento sekmadienio homilija, B
Susiję:

Džiugioji naujiena

Homilija, III advento sekmadienis, B, Kauno arkikatedra?, 2002 12 15?

Pranašas Izaijas sako, jog Dievas pasiuntė jį „nešti džiugiosios naujienos vargdieniams, gydyti tų, kuriems skaudą širdį ir pagarsinti Viešpaties malonės metų“. Dievas siunčia pranašą ne tam, kad jis žmones nuliūdintų, bet kad nuramintų, pradžiugintų, paskelbtų, jog Dievas pasiruošęs juos apdovanoti savo malonėmis. Deja, jie ne visada šitai supranta. Dažnai girdime sakant, jog Dievo įsakymai varžo žmogaus laisvę, o Bažnyčia dar labiau žmogų apsunkina ir dėl to nepriimtina, - būtų kita kalba, jeigu būtų leidžiama antrą kartą tuoktis, mažiau kalbama apie Dekalogą ir atsakingą meilę. Bandoma net sudaryti neigiamą Bažnyčios kaip draudikės įvaizdį. Tačiau visos šios kalbos yra didžiausia netiesa, kokią tik galima pasakyti apie Bažnyčią ir tikėjimą.

Visi esame girdėję apie vieną didžiausių mūsų dienų nelaimių - AIDS. Ši liga nusinešė milijonus žmonių gyvybių. Medicina dar neįveikė jos, tačiau atitinkamai elgiantis įmanoma šiuo virusu neužsikrėsti ir neužkrėsti kitų. Sąžiningų medikų tvirtinimu, norint išvengti šios ligos ir sustabdyti AIDS epidemiją, reikia neturėti iki vedybų lytinių santykių, o susituokus laikytis ištikimybės. Tikriausiai niekam neateina mintis šitai tvirtinančius gydytojus vadinti draudikais, atsilikėliais ar pan. Priešingai, mes juos labai vertiname. Dievas, palikdamas žmonėms Dekalogą, reikalaujantį: „Nepaleistuvauk“ ir „Negeisk svetimo vyro ir moters“, siekė žmogų ne pavergti, bet išlaisvinti, ne atimti iš jo laimę, bet apdovanoti jį tikru gyvenimo džiaugsmu. Argi tik AIDS šiandien yra vienintelė rykštė? Tikrai ne. Sudužusios šeimos, apleisti vaikai, tėvai, prageriantys duonai skirtus pinigus, prekyba moterimis ir vaikais, prostitucija ir daugelis kitų bėdų tiesiogiai kyla iš Dekalogo reikalavimų nesilaikymo. Dievas davė žmogui laisvę, be kurios jis nebūtų žmogumi, tačiau, jį mylėdamas, negalėjo nenurodyti, ko jo kūrinys privalo saugotis. Argi tėvas galėtų siųsti savo sūnų į užminuotą lauką neperspėjęs saugotis minų. Mus mylintis dangaus Tėvas taip pat kai kuriose vietose pastatė perspėjančius užrašus: „Neištvirkauk“, „Nežudyk“, „Nekalbėk netiesos“ ir t .t., norėdamas, kad būtume saugūs ir niekada nepritrūktume džiaugsmo. Dėl šios priežasties ir apaštalas Paulius ragina: „Broliai, susilaikykite nuo visokio blogio! Visuomet džiaukitės!“

Advento metu Bažnyčia mums rodo gana rūstų Jono Krikštytojo asmenį. Šiurkščiu drabužiu apsirengęs ir asketiškai gyvenąs vyras kalbėjo aštriai, nuolat primindamas, jog žmonėms reikia keisti gyvenimą šalinant iš jo nuodėmę. Mūsų dienų moraliniai liberalai pasakytų, jog jis yra visai nemoderniškas ir pagal populiarumą tikriausiai užimtų paskutinę vietą. Tačiau Evangelijoje rašoma, kad Jonas Krikštytojas atėjo paliudyti šviesą, kad jo dėka visi įtikėtų į Tą, kuris žmonių dar nebuvo atpažintas. Jonas atėjo prie Jordano ne atimti iš žmonių laimės, bet paskelbti džiaugsmingą žinią - prisiartino ilgai lauktas Mesijo atėjimo metas. Kristaus Evangelija, kaip ir Jonas Krikštytojas, nuolat skelbia viltingą ir džiugią žinią - Dievas yra su mumis, kad mus lydėtų per gyvenimą ir būtų mūsų saugumo garantas. Tačiau Evangelija neužliūliuoja mus švelniais žodžiais, bet ragina ištaisyti gyvenime visa, kas galėtų tapti kliūtimi artėjant prie Kristaus.

Iki Kristaus Gimimo šventės liko tik kelios dienos. Labai gaila, kad politikai, suorganizuodami prieš Kalėdas prezidento ir savivaldybių rinkimus, sudrumstė šventinę nuotaiką. Norime tikėti, jog tai buvo padaryta nesąmoningai. O gal gerai, jei valstybei, o sykiu ir sau reikalingus sprendimus darysime nors truputį pamąstydami apie Kristaus gimimą žemėje ir jo norą gimti kiekvieno mūsų širdyje. Mat priimti sprendimai labiau galvojant apie medžiaginę naudą dažniausiai būna labai trumparegiški.

Artėjančios Kalėdos lietuviams katalikams primins, jog žmogų gali išgelbėti ne prezidentai, net ne NATO ar Europos Sąjunga, bet Kristus, kuris vienintelis gali pakeisti mūsų širdis ir padaryti mus imlius gėriui. Patys geriausi žmonės ir jų sukurtos institucijos gali mums sudaryti tik geresnes ar blogesnes sąlygas, bet trokštamą gyvenimą turėsime susikurti patys. Tik Jėzus Kristus yra gyvybės ir gyvenimo nešėjas ir tik į jį atsigręžę surandame gyvenimo prasmę ir džiaugsmą. Laukdami šv. Kalėdų švenčių, kiekvienas paklauskime savęs, ar paruošėme savo širdyje vietą ateinančiam Kristui.

† Sigitas TAMKEVIČIUS
Kauno arkivyskupas metropolitas
<< atgal