Alėjai  |  Ariogala  |  Betygala  |  Butkiškė  |  Girkalnis  |  Kalnujai  |  Lesčiai  |  Lyduvėnai  |  Milašaičiai  |  Paliepiai  |  Paupys  |  Raseiniai  |  Šiluva  |  Ugioniai  |  Viduklė  |  Vosiliškis  |  Žaiginys

Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapija

 Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Vytauto Kandroto fotografija
Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Bažnyčios g. 2
60169 Raseiniai

Raštinė
Kosmonautų g. 6
Priėmimo valandos šiokiadieniais 10–14 val., 16–17.15 val.,
mob. 8 428 518 33,
el. p.

www.raseiniuparapija.lt
https://www.facebook.com/raseiniuparapija/

Dvasininkai

Klebonas – kun. dek. teol. lic. Vytautas PAUKŠTIS
1965 04 16 * 1996 12 01 * 2005 05 31
Kosmonautų g. 4, 60167 Raseiniai, mob. 8 688 40 426
El. p.

Vikaras – kun. Marius BOREIŠA
1994 07 09 * 2020 02 22* 2020 02 22
Mob. 8 674 76 082

 


Kviečiame į pamaldas
 Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Vytauto Kandroto fotografija
  • ŠV. MIŠIOS bažnyčioje
    Sekmadieniais 8, 10, 12.30 val.
    Šiokiadieniais 8.30, 18 val.
    Šeštadieniais 10, 11, 12 val.
  • Išpažinčių klausoma pusvalandį prieš šv. Mišias ir šv. Mišių metu bažnyčioje
  • Švč. Sakramento adoracija pirmaisiais mėnesių penktadieniais 17–18 val. Trečiadieniais 9– 18 val. (v.) ir sekmadieniais 11–12.30 val. (ž.)
  • Gegužinės pamaldos sekmadieniais 12 val., šiokiadieniais 17.30 val., šeštadieniais 11.30 val.
  • Birželinės pamaldos sekmadieniais 12 val., šiokiadieniais 17.30 val., šeštadieniais 11.30 val.
  • Rožinio malda kiekvieną sekmadienį 11.30 val.; spalio mėnesį sekmadieniais ir šeštadieniais 11.30 val., šiokiadieniais 17.30 val.
Atlaidai

Šv. Jono Krikštytojo – birželio 24 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)
Šv. Onos – liepos 26 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) – rugpjūčio 15 d.

Parapijos teritorija
Pagal Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus 2003 m. balandžio 3 d. dekretą Nr. 228.

Raseiniai.

Gyvenvietės ir kaimai: Aleksandrai, Ančakiai, Andrušaičiai, Anulynas, Arškainiai, Bagdoniškė, Bakučiai, Bedančiai, Berštai (rytinė dalis), Beržytė, Bralinskiai, Daugodai, Daumėnai, Dumšiškiai, Gabšiai, Geišiai, Giedraičiai, Ginčaičiai, Girdaičiai, Girdvainiai, Gruzdiškė, Gūrai, Justinava, Kaimelė, Kantroliai, Kantūnai, Kazariniškė, Kazbaraičiai, Kengiai, Kėbaičiai, Kubetiškiai, Kulkiai, Laužai, Lenkeliai, Liauberiškė, Meištai, Minioniai, Mirkliai, Norgėlai, Pakalniškiai, Pakautai, Paklaniai, Paraseinis, Pareizgupis, Paverkšnis, Perkūniškė, Rakava, Ramanava, Ramonai, Slabada, Spandotai, Stonai, Sukuriškiai, Šarkiai, Trupinėliai, Užšaltuonys, Varnėnai, Žičkiškė.

Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapija ribojasi su Šiluvos, Betygalos, Milašaičių, Girkalnio, Kalnujų, Paupio, Viduklės, Alėjų ir Lyduvėnų parapijomis.

Bendruomenė
Kviečiame dalyvauti parapijos tarnystėse ir grupėse! Jūsų laukia (išsamiau parapijos www):
  • Sumos choras, patarnautojų ir adoruotojų grupelės
  • vaikų, jaunimo, sužadėtinių katechezės grupės
  • Caritas, šeimos centras,
  • Jaunimo centras, Taize grupė, vaikų grupė
  • dvi maldos grupės, Marijos legionas, Šiluvos Švč. M. Marijos draugijos skyrius
  • Al-Anon grupė „Saulutė“, SAV grupė, AA grupė „Eglė“.

Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:

Pavadinimas Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapija
Adresas Bažnyčios g. 2, Raseiniai
Juridinio asmens kodas 190844128
Bankas Raseinių kredito unija  
A. s. LT74 5013 9000 1400 3090

Apie bažnyčią ir parapiją
(Trumpai apie bažnyčią galima rasti ir LKB žinyne, „Pradai“, 1993, p. 172)

Pirmoji Raseinių bažnyčia buvo pastatyta 1421 m. Manoma, kad pirmoji pastatyta bažnyčia buvo medinė ir stovėjo vadinamajame Misijų kalnelyje, esančiame Kauno gatvėje ir stipriai apgadintame tiesiant Žemaičių plentą.

1642 m. rugpjūčio 22 d. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius davė leidimą prie parapinės bažnyčios įkurti dominikonus. 1644 m. vienuolyno prioras Benediktas Kačkauskas pastato medinį vienuolyną, 1663 m. – naują mūrinę bažnyčią, o 1682 m. ir dviejų aukštų medinį vienuolyno pastatą. Bažnyčią 1708 m. konsekravo žemaičių vyskupas Jonas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas.

Nors vienuolių įsikūrimas Raseiniuose ir buvo sudėtingas bei sunkus, tačiau jų indėlis į parapijos gyvenimą yra reikšmingas. Jie ne tik pastato naują bažnyčią, bet taip pat rūpinasi ir gyventojų buitimi, skelbia Dievo Žodį, rūpinasi vargšais bei mokslo įstaigomis.

1730 m. balandžio 24 d. bažnyčia nukenčia nuo gaisro. Po gaisro atstatoma, ją padidinant ir kapitališkai restauruojant, suteikiant iki šiol esamus bruožus. Bažnyčios rekonstrukcija baigta 1782–1783 metais. Bažnyčios ir vienuolyno statybos darbams vadovavo vienuolyno prioras, buvęs Lietuvos dominikonų provincijolas, architektas tėvas Liudvikas Grincevičius,  išgarsėjęs kaip dominikonų baroko Lietuvoje kūrėjas.

1760 m. pradėtas statyti ir naujas didelis vienuolynas, kurio statybą 1778 m. užbaigia taip pat prioras Liudvikas Grincevičius. 1812 m. karo metu dominikonų vienuolynas ir bažnyčia nukentėjo tiek nuo prancūzų, tiek nuo rusų kariuomenių. Todėl 1816–1819 m. prioro Dominyko Vaitkevičiaus pastangomis buvo remontuojamas bažnyčios vidus ir išorė.

1886 m. liepos 26 d. rusų carinė valdžia panaikino dominikonų vienuolyną.

Nuo 1886 metų parapiją valdo dieceziniai kunigai. Kunigams teko aktyviai kovoti, kad vienuolyno pastatai priklausytų Bažnyčiai. Klebonas kunigas Petras Dočkus pradėjo tiek vienuolyno, tiek bažnyčios remonto darbus, kurie vis buvo atidėliojami dėl lėšų stygiaus: atnaujintas bažnyčios vidus, altoriai, įrengti nauji vargonai, pastatyta nauja špitolė.

Po karo, atsigavus nuo karo baisumų, parapijos materialinė ir dvasinė padėtis pagerėja: veikia gausios įvairios katalikiškos organizacijos, nuolat adoruojamas Švč.Sakramentas, parapijiečių tarpe labai populiarus ir mėgstamas Gyvojo Rožančiaus vainikėlis, per metus būdavo švenčiami net 44 atlaidai. Rytais aukojamos šv. Mišios specialiai mokiniams, kartą per mėnesį šv. Mišios buvo aukojamos ir Raseinių kalėjime, lankomi ligoniai 2 ligoninėse bei senelių prieglaudoje. Mokykloje tikybos pamokas pravesdavo parapijos vikarai, kuriais nuo 1927 metų būdavo skiriami vienuoliai dominikonai, taip stengiantis vyskupų pageidavimu sugrąžinti ordiną į Raseinių parapiją.

1932 m. liepos 19 dieną atvyksta dominikonų tėvas Bonaventūra Pauliukas O.P. su tėvu Kazimieru Žvirbliu O.P., kurių tikslas atnaujinti Lietuvos Angelo Sargo dominikonų provinciją su centru Raseiniuose.

1940 m. su sovietų valdžios atėjimu prasideda dominikonų persekiojimas, tardymas ir dalis vienuolių pasitraukia į užsienį. Klebonu vėl skiriamas diecezinis kunigas.

1941 metais į parapiją paskiriami kunigo šv. Jono Bosko saleziečiai kunigai vienuoliai. Saleziečiai parapijoje dirba iki 1947 metų.

Antrasis pasaulinis karas padarė daug žalos Raseinių miestui. Vienuolynas ir bažnyčios pastatai ypač nukentėjo 1944 metų vasarą vykusių mūšių tarp vokiečių ir rusų metu, kai bažnyčia du kartus ėjo iš rankų į rankas: sugriauta dalis vienuolyno pastatų, sudegė vienuolyno bei bažnyčios stogai, labai nukentėjo viena bažnyčios pusė, apgriauti altoriai. Bažnyčios šventoriuje, kapinių teritorijoje buvo iškasti apkasai.

Nuo 1944 metų rudens parapiją administruoja vikaras kun. Boleslovas Lukošius, kuris pagal galimybes bandė gelbėti bažnyčios turtą bei slapstydamasis patarnavo parapijiečiams, tuo pelnydamas visuotinę pagarbą.

1947 metais rugpjūčio 11 dieną į Raseinių parapiją klebonu yra paskiriamas kunigas Rapolas Pūkys, kuriam pavesta atstatyti karo metu sugriautą bažnyčią. Būtiniausi pirminiai remonto darbai su parapijiečių pagalba atlikti per 72 darbo dienas ir 1947 m. gruodžio 8 dieną bažnyčia vėl pašventinama. Tolimesnis remontas bei bažnyčios puošimas ir gražinimas užtruko dar keletą metų.

Tuo tarpu vienuolyno pastatų remontu pradėta rūpintis tik 1972 metais, net 28 metus paliekant vienuolyną likimo valiai. 1981 metais pagrindinis vienuolyno pastatas atiduotas eksploatacijai – jame įsikūrė Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos depozitoriumas ir knygų mainų fondas.

1954 m. restauruojant bažnyčią, ji ištinkuota baltai rausvai. Tuo metu sugadintas didingas didysis altorius, nes iš jo pašalintos keturios XVIII a. medinės domininkonų („Šv. Dominiko“, „Šv. Tomo Akviniečio“, „Šv. Jacinto“, „Šv. Vincento“) skulptūros, kurios po to nuvežtos į Alėjų Švč. Trejybės bažnyčią. Šiuo metu pastarosios skulptūros eksponuojamos Raseinių muziejuje.

1978 metais bažnyčios vidus naujai dekoruotas.

Dabartinė Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia – monumentalus, barokinių formų pastatas. Jis mūrinis (plytinis), išorė tinkuota, stogai dengti skarda ir šiferiu. Šonuose yra du žemi bokštai. Bažnyčios fasade yra dvi nišos, kuriose anksčiau stovėjo medinės šv. Dominyko ir šv. Kotrynos Sienetės skulptūros (dabar perneštos į Lurdo koplyčią).

Raseinių bažnyčia yra lotyniško kryžiaus plano, trijų navų, 45 m ilgio, 30 m pločio (ties transeptais), apie 30 m aukščio (ties frontonu). Centrinės navos skliautai lopšinės formos, kitų patalpų – kryžminės. Ji stovi netaisyklingos formos šventoriaus centrinėje dalyje, pagrindiniu fasadu atgręžta į šiaurę. Rytinėje ir pietvakarių pusėse yra įrengti šventoriaus vartai, šiaurės vakariniame kampe – laiptai, kurie veda link pagrindinio fasado. Šventoriaus tvora aukšta, iš akmenų ir plytų mūro. Į jį veda platūs laiptai.

Bažnyčioje yra 5 altoriai. Tai 1857 m. įrengtas mūrinis didysis bažnyčios altorius, Švč.Mergelės Marijos Rožinio (Marijos Rožančinės) vardo altorius, medinis altorius su Šv. Onos paveikslu, Jėzaus Nazariečio vardo altorius bei kiti.

Buvusio vienuolyno dviejų aukštų rūmai yra renesanso stiliaus. Jau daugiau kaip prieš 200 metų pastatytas bažnyčios ir vienuolyno ansamblis iki šiol yra iškiliausias miesto architektūros paminklas.

2007–2008 metais bažnyčioje buvo vykdoma presbiterijos rekonstrukcija. 2008 m. balandžio 26 d. Raseinių bažnyčioje vyskupas Jonas Ivanauskas pašventino naująjį altorių.

Parengta sutrumpintai pagal www.raseiniuparapija.lt