GANYTOJO ŽODIS

„KRISTUS JĖZUS – mūsų viltis.“ Šia žinia norime gyventi, ja norime dalintis su visais. Jūsų apsilankymas skatins mus, Lietuvos katalikus, drąsiai skleisti Evangelijos šviesą, rūpintis šeimomis, prabilti į jaunimo širdis, būti arti visų, kurie ieško ne vien duonos, bet ir teisingumo bei vilties.

 Arkivysk. L. Virbalo herbas+ Lionginas VIRBALAS SJ
Padėkos žodis popiežiui Pranciškui Kauno Santakoje

SPALIO mėnesį

ŠVENTOJO TĖVO –
meldžiamės, kad Švenčiausioji Mergelė Marija ir šv. arkangelas Mykolas gintų Bažnyčią nuo velnio, siekiančio mus atskirti nuo Dievo ir supriešinti vienus su kitais;
meldžiamės, kad pašvęstieji ir pašvęstosios atgaivintų savo misionierišką uolumą ir būtų tarp vargšų, emigrantų bei tų, kurie neturi balso. (E)

BAŽNYČIOS LIETUVOJE Valstybės atkūrimo šimtmečio ir Trakų Dievo Motinos Lietuvos Globėjos paveikslo vainikavimo 300 metų jubiliejaus proga –

meldžiamės už misionierius ir visus krikščionis, kad su misijos džiaugsmu liudytų Evangeliją aplinkoje, kurioje kiekvienas gyvena ir dirba. Naujosios evangelizacijos ŽVAIGŽDE, melski už mus.

Liturginis kalendorius

Pamaldos

2018 – Trakų Dievo Motinos Lietuvos Globėjos metai

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune


KITOS NUORODOS

katalikai.lt

ARTUMA

Bernardinai.lt

Magnificat

Marijos radijas

Marijos radijas

Jono Pauliaus II piligrimų kelias

GANYTOJO ŽODIS

„KRISTUS JĖZUS – mūsų viltis.“ Šia žinia norime gyventi, ja norime dalintis su visais. Jūsų apsilankymas skatins mus, Lietuvos katalikus, drąsiai skleisti Evangelijos šviesą, rūpintis šeimomis, prabilti į jaunimo širdis, būti arti visų, kurie ieško ne vien duonos, bet ir teisingumo bei vilties.

 Arkivysk. L. Virbalo herbas+ Lionginas VIRBALAS SJ
Padėkos žodis popiežiui Pranciškui Kauno Santakoje

SPALIO mėnesį

ŠVENTOJO TĖVO –
meldžiamės, kad Švenčiausioji Mergelė Marija ir šv. arkangelas Mykolas gintų Bažnyčią nuo velnio, siekiančio mus atskirti nuo Dievo ir supriešinti vienus su kitais;
meldžiamės, kad pašvęstieji ir pašvęstosios atgaivintų savo misionierišką uolumą ir būtų tarp vargšų, emigrantų bei tų, kurie neturi balso. (E)

BAŽNYČIOS LIETUVOJE Valstybės atkūrimo šimtmečio ir Trakų Dievo Motinos Lietuvos Globėjos paveikslo vainikavimo 300 metų jubiliejaus proga –

meldžiamės už misionierius ir visus krikščionis, kad su misijos džiaugsmu liudytų Evangeliją aplinkoje, kurioje kiekvienas gyvena ir dirba. Naujosios evangelizacijos ŽVAIGŽDE, melski už mus.

Liturginis kalendorius

Pamaldos

2018 – Trakų Dievo Motinos Lietuvos Globėjos metai

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune


KITOS NUORODOS

katalikai.lt

ARTUMA

Bernardinai.lt

Magnificat

Marijos radijas

Marijos radijas

Jono Pauliaus II piligrimų kelias

             
 

TEMOS

Kviečiame užsisakyti Kauno arkivyskupijos naujienlaiškį [kn_info], kurį siunčiame kartą per savaitę. Jame skelbiami svarbiausi arkivyskupijos įvykiai, būsimi renginiai, parapijų naujienos.


Klausimas: Žinome, jog kiekvienas krikščionis turi būti pakrikštytas. Dažniausiai krikštijami vaikai – kūdikiai. Jeigu žmogus nebuvo krikštytas vaikystėje, krikštijamas suaugęs. Tačiau yra žmonių, ypač tremtinių, emigrantų, jų vaikų ir vaikaičių, kurie nežino, ar vaikystėje buvo krikštyti. Gal galima juos pakrikštyti antrą kartą?
Ar reikia sentikiams, reformatams persikrikštyti, jeigu jie nori pereiti į katalikų tikėjimą?

Atsakymas: Dėl Krikšto niekuomet neturėtų likti jokių abejonių. Krikšto sakramento faktas gali būti įrodomas dokumentais – tai gali būti krikšto pažyma, gali būti ir kitų sakramentų, kuriems priimti būtina, kad žmogus būtų pakrikštytas, praktikavimas. Tiesa, vien tai, jei daugiau nėra kitų patvirtinimų, negali būti visiškas įrodymas. Pasitaiko, kad žmonės, gera valia tikėdami, jog yra pakrikštyti, vėliau eina išpažinties, priima Komuniją, ir toks šių sakramentų priėmimas gali būti teisėtas. Krikšto priėmimo įrodymas gali būti artimųjų liudijimai, tačiau liudytojai tikrai turi būti labai patikimi (esame susidūrę su atvejais, kai, pvz., ir tėvai, ir krikštatėviai prisiekdami tvirtino, kad žmogus krikštytas vienoje bažnyčioje, o pateikus oficialų užklausimą į tą parapiją paaiškėjo, kad krikštyta visai kitoje; pasitaikė, kad tėvai tvirtino, jog jų sūnus yra krikštytas, ir tik pasirinkta krikšto motina paaiškino, kad vaiko krikštyti jie taip ir nenuvežė, nes... buvo labai šalta ir jie nenorėjo laukti klebono, o tėvams pasakė, kad vaiką pakrikštijo). Galima, beje, pasiremti krikštynų nuotraukomis, užrašais, tačiau, liekant rimtai abejonei, Krikšto sakramentas teikiamas „su sąlyga“ – tada apeigose vartojama formulė: „Jei nesi krikštytas, aš tave krikštiju...“
Lygiai to paties laikomasi ir sentikiams pereinant pas katalikus; ortodoksams ir protestantams to daryti nereikia, nes jų Krikšto sakramento galiojimą pripažįsta ir Katalikų Bažnyčia.