• KELIAUKIME SU POPIEŽIUMI PRANCIŠKUMI. Sielovados pasiūlymas 2019-iesiems (spalio mėnesio medžiaga)
• Spalio 20 d. – pirmasis SAMUELIO grupės susitikimas jaunimui (kviečia pašaukimų sielovados bendradarbiai)
• Pradėkime tikėjimo kelionę! Kviečia KATECHUMENATO programa suaugusiesiems, kurie nori pasirengti sakramentams
• ALFA kursas jaunimui! Ateik ir atrask!
• Gyvenimo ir tikėjimo instituto rudens kursai ir seminarai
• Sunday Mass in English, Spanish, Polish in Kaunas
• Kaip pasirengti SANTUOKAI. Informacija sužadėtiniams
• Sužadėtinių rengimas SUTVIRTINIMO sakramentui
• Sekmadienio šv. Mišios studentams Kaune
• VIDINIO IŠGYDYMO pamaldos
  Kaune (Įgulos ir Vytauto Didžiojo bažnyčiose), Rukloje, Šiluvoje

Klausimas: Ar dalyvavimui užtarimo maldoje reikia kaip nors pasiruošti? Neteko dalyvauti, bet girdėjau, kad žmonėms tai padeda ypač sunkiu gyvenimo laikotarpiu.

Atsakymas: Užtarimo maldos metu Dievui pristatomi tuo metu aktualiausi mūsų poreikiai su prašymu pagelbėti. Kad Dievo malonė galėtų netrukdoma išsilieti į mūsų gyvenimą, iš savo pusės turėtume: 1) atsisakyti bet kokio prisirišimo prie nuodėmės, geriausia prieš tai atlikti išpažintį, tai yra priimti Susitaikinimo sakramentą; 2) sužadinti širdyje tikėjimą ir pasitikėjimą Viešpačiu. Jis yra mus mylintis Tėvas, kuris nori ir gali pagelbėti vargstančiam savo vaikui. Jo valia – kad mes būtume laimingi. Mūsų netikėjimas, nepasitikėjimas užaugina sieną, kuri neleidžia įvykti daugybei nuostabių dalykų mūsų gyvenime; 3) pasistengti glaustai, bet tiksliai ir nuoširdžiai apibūdinti besimeldžiantiems už jus esamą problemą. Pasistengti būti tiek atviri, kiek tuo momentu pajėgiame, bet nepamiršti, kad Dievas gerbia mūsų orumą bei mūsų galimybių ribas ir niekada nenaudoja prievartos. Užtarimo malda tarnaujantys asmenys įsipareigoja išlaikyti konfidencialumą ir neviešinti nieko, kas būna atskleista maldos metu; 4) išlikti nuolankūs ir leisti Dievui įvykdyti Jo planą mūsų atžvilgiu pačiu tinkamiausiu laiku ir tokiu būdu, kokį Jis yra konkrečiai mums numatęs; 5) po maldos skirti laiko šios patirties apmąstymui Dievo akivaizdoje ir padėkai. Išlaikyti pasitikinčią ir dėkingą širdį net tada, kai gali pasirodyti, kad niekas nevyksta, ar vyksta kitaip, negu mes norėtume ar įsivaizdavome. Stengtis gyventi Jo artumoje dorą ir maldingą gyvenimą, nuolat stiprintis šventais sakramentais ir Dievo žodžiu, o įvykus lemtingiems pokyčiams jų ne nutylėti, bet liudyti gailestingą Viešpaties meilę, kad ir kiti žmonės būtų sustiprinti jų kovose ir drauge dėkotų Dievui. (atsakė sielovados bendruomenė „Gailestingumo versmė“)