Trumpai apie arkivyskupiją
Kauno arkivyskupija įkurta 1926 m., popiežiui Pijui XI apaštališkąja konstitucija „Lituanorum gente“ įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją. 1991 m. įkūrus Vilniaus metropoliją, Kauno metropolijai dar priskirtos Telšių ir Vilkaviškio vyskupijos, o nuo 1997 m. – ir Šiaulių vyskupija. Arkivyskupija suskirstyta į 7 dekanatus (Jonavos, Jurbarko, Kauno I, Kauno II, Kėdainių, Raseinių, Ukmergės). Arkivyskupijos bendruomenę sudaro 91 parapija ir 12 rektoratų.
Kauno arkivyskupijai nuo 1996 m. vadovauja arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ. Arkivyskupijos gyvenimas įvairiose srityse organizuojamas remiantis arkivyskupo patvirtintais 2008 m. Kauno arkivyskupijos antrojo sinodo nutarimais, įvairiomis sielovados programomis bei gairėmis.
Šiandien Kauno arkivyskupija užima 8 750 kv. kilometrų plotą, kuriame gyvena apie 682 tūkst. gyventojų. Iš jų apie 546 tūkst. išpažįsta katalikų tikėjimą. Pastarųjų metų bruožas – pastebimai jaunėjantis bažnyčios lankytojų amžius, atsakingesnis požiūris į rengimąsi sakramentams, pastangos aktyviau ir sąmoningiau dalyvauti liturgijoje ir parapijos gyvenime, Bažnyčios iškilmėse ir renginiuose.
Žymiausias arkivyskupijos dvasinės traukos centras yra Švč. M. Marijos apsireiškimu garsėjanti Šiluva. Ją bei kitas Lietuvos šventoves 1993 m. aplankiusio popiežiaus Jono Pauliaus II kelionė davė akstiną įamžinti jo vizitą ir atminimą 2007 m. pradėtu kurti Jono Pauliaus II piligrimų keliu. Šis kelias arkivyskupijoje jungia ir kitas garsias piligrimines vietas – Kauno arkikatedrą, Kristaus Prisikėlimo, Pažaislio vienuolyną ir bažnyčią. Šios ir kitos arkivyskupijos šventovės – ne tik unikalus kultūrinis paveldas, bet ir dvasinės traukos vietos, kviečiančios susitikti su Dievu ir vieni kitais.
Plačiau apie darbininkus
Arkivyskupijos ganytojų, jų padėjėjų kunigų sielovadinės pastangos ir nuoširdus rūpinimasis savo ganomaisiais, arkivyskupijos teritorijoje veikiančių vienuoliškųjų kongregacijų narių pasišventimas, įvairiuose apaštalavimo baruose talkinančių katalikų pasauliečių nuoširdi ir aktyvi tarnystė, visa plati dekanatų, parapijų, institucijų, draugijų, organizacijų veikla atspindi gyvą krikščionybės tradiciją, siekimą uolia tarnyste liudyti Evangeliją, kurti ir plėtoti darnų arkivyskupijos bendruomenės gyvenimą.
Arkivyskupijoje tarnauja 113 kunigų, 24 kunigai yra vienuoliai. Arkivyskupijos teritorijoje įvairias tarnystes atlieka 5 vyrų vienuolijų atstovai. Per 200 seserų vienuolių priklauso 16-kai pašvęstojo gyvenimo kongregacijų.
Kauno kunigų seminarija rengia būsimuosius kunigus Kauno arkivyskupijai, Šiaulių ir Vilkaviškio vyskupijoms. Kasmet įšventinama po kelis naujus kunigus.
Antrąjį laisvės dešimtmetį stiprėjo įvairių sielovados tarnybų, centrų, organizacijų veikla ir bendradarbiavimas atliekant savo misiją Bažnyčios karitatyvinėje, jaunimo, šeimų, sužadėtinių ugdymo, piligrimystės ir kt. srityse, padedant visuomenei spręsti šeimų, jaunimo gyvenimo problemas, rūpinantis savo silpniausiais nariais, ugdant savanorišką veiklą. Jaunimas kviečiamas dalyvauti katalikiško jaunimo veikloje, turi galimybę rinktis studijas Katalikų teologijos fakultete Vytauto Didžiojo universitete.
Daug gerų pokyčių vyksta religinio švietimo ir ugdymo srityje. Vaikų ir jaunimo ugdymu rūpinasi visas būrys tikybos mokytojų, parapijos katechetų, studijuojantiems universitetuose skiriama ypač pastaraisiais metais išplėtota akademinė sielovada, aukštųjų mokyklų bendruomenėse patraukianti ne tik studentus. Kaune 6 vidurinės mokyklos, pasiryžusios ugdymo procese remtis krikščioniškomis vertybėmis, tapo katalikiškos.
Visos visuomenės dvasinei gerovei aktualiomis sielovadinėmis, evangelizacinėmis programomis bei iniciatyvomis siekiama patraukti ne tik tikinčiųjų, bet ir kitų arkivyskupijos teritorijoje gyvenančių žmonių dėmesį, kviečiant dalyvauti ir bendradarbiauti, idant visus pasiektų Geroji Naujiena ir Bažnyčios raginimas kurti gyvenimą ant Evangelijos pamatų.
