į pirmą puslapį
Temos

Sakramentai

Kas yra sakramentai?
Kam jie skirti?
Kaip ir kur jiems pasirengti?

SAKRAMENTAI – Kristaus įsteigti regimi ženklai, kuriais Jis mums teikia nepelnytą dovaną – malonę. Malonės dėka krikščionis gali patirti tikrąją gilios bendrystės su Dievu ir kitais žmonėmis laimę.

Yra septyni sakramentai – Krikštas, Sutvirtinimas, Eucharistija, Atgaila, Ligonių patepimas, Kunigystė ir Santuoka. Sakramentais gauta malonė, lyg grūdas geroje dirvoje, dygsta, skleidžiasi ir neša gausių vaisių, kai žmogus deramai pasirengia priimti sakramentus, o juos priėmęs – nuolat bendradarbiauja su gautąja malone.

KRIKŠČIONIŠKA BENDRUOMENĖ, susibūrusi į parapiją, yra tinkama aplinka sakramentais priimtajai malonei skleistis. Sovietmečiu sunkius sužeidimus patyrusios parapijos po truputį atkuria suardytą bendruomeniškumą ir tampa sąmoningų krikščionių bendruomenėmis. Gyvoje parapijoje krikščionys švenčia Eucharistiją ir kitus sakramentus, buriasi į maldos grupes ir judėjimus. Ji yra mūsų tikėjimo šeima, mūsų tikėjimo namai, mūsų bendruomenė. Joje ir rengiamasi sakramentams. Informaciją apie tai teikia parapijos kunigas.

Kūdikio krikštas

Krikštas yra krikščioniškojo gyvenimo pradžia ir pamatas, nes per Krikštą mes gimstame amžinajam gyvenimui – jau šioje žemėje prasidedančiai artimai bendrystei su Dievu ir žmonėmis. Šiuo pirmuoju sakramentu tampame Dievo vaikais ir Bažnyčios nariais, esame įskiepijami į Kristaus Kūną. Krikštu Dievas mus išlaisvina iš nuodėmės vergijos, atleidžia gimtąją nuodėmę ir visas kitas nuodėmes. Švenčiant šį sakramentą krikštijamasis panardinamas į vandenį arba ant jo galvos išliejama vandens tariant Švenčiausiosios Trejybės – Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios – vardą.

Pasirengimas
  • Kūdikiai yra krikštijami gavus pažadą, kad Krikšto malonės bus ugdomos vaiką krikščioniškai auklėjant namuose.
  • Tėvams ir krikštatėviams svarbu suprasti atsakomybę, kurią jie prisiima prašydami kūdikiui Krikšto. Jų vaidmuo yra nepamainomas siekiant, kad Krikšto malonė neštų vaisių vaiko gyvenime.
  • Todėl prieš krikštijant kūdikį tėvams ir krikštatėviams labai patartina atnaujinti ir pagilinti savo tikėjimą rekolekcijose ar specialiai tam skirtoje programoje.

Vaikų pirmoji Išpažintis ir pirmoji Šventoji Komunija

Atgailos sakramentas (kitaip vadinamas Išpažintimi arba Sutaikinimo sakramentu) – gailestingosios Dievo meilės sakramentas, kuriuo atleidžiamos po Krikšto padarytos nuodėmės. Nuodėmė yra draugystės su Dievu nutraukimas per nepasitikėjimą Juo ir neklusnumą Jam. Nuodėmes išpažįstame kunigui, kuris atstovauja Jėzui Kristui, sutaikančiam mus su Dievu. Evangelijose aprašytas Jėzaus elgesys su nusidėjėliais leidžia mums tvirtai pasitikėti, kad Dievas trokšta atleisti visas mūsų nuodėmes. Kaip ir susitaikant su artimu žmogumi, taip ir priimant Jėzaus atleidimą, reikia panašių žingsnių: prisiminti savo nuodėmes, dėl jų gailėtis, tvirtai pasiryžti daugiau nenusidėti, nuodėmes išpažinti ir už jas atsilyginti (t. y. atitaisyti skriaudas ir atlikti kunigo išpažinties metu nurodytą atgailą).

Atgailos sakramentu Dievas mus grąžina į ramybę ir laimę teikiančią bendrystę su Juo ir Bažnyčia. Eucharistija (arba Šventosios Mišios, Švenčiausiasis Sakramentas, Šventoji Komunija) yra save dovanojančios ir su mumis visada pasiliekančios Dievo meilės sakramentas. Per Paskutinę vakarienę, Didįjį ketvirtadienį prieš pat kančią, Jėzaus įsteigta Eucharistija yra Velykinis pokylis, Kristaus kryžiaus aukos sudabartinimas – viso krikščioniškojo gyvenimo versmė ir viršūnė.

Per šv. Mišias duona ir vynas perkeičiami į Kristaus Kūną ir Kraują. Prisidengęs duonos ir vyno pavidalais su mumis yra pats prisikėlęs Jėzus Kristus. Priimdami šventąją Komuniją susivienijame su Juo Švenčiausiajame Sakramente.

Pasirengimas
  • Tėveliams pageidaujant, 8–10 metų vaikai ruošiami pirmajai Išpažinčiai ir pirmajai Šv. Komunijai.
  • Pasirengimo trukmė – vieni mokslo metai.
  • Susitikimai vyksta kartą per savaitę parapijoje.
  • Pasirengimu siekiama vaiką visapusiškai krikščioniškai lavinti, tad, be tikėjimo tiesų mokymo, daug dėmesio skiriama liturginiam auklėjimui (ypač reguliariam dalyvavimui šv. Mišiose), maldos ir moralės ugdymui, krikščioniškosios bendrystės patirčiai.

Jaunuolių Sutvirtinimas

Šventoji Dvasia per Sekmines pripildė pirmuosius krikščionis meilės ir drąsos, suteikdama jiems jėgų gyventi tikėjimu ir jį skelbti netgi labai priešiškame pasaulyje. Ši malonė mums suteikiama Sutvirtinimo sakramentu. Jį priimdamas jaunuolis išreiškia savo sąmoningą apsisprendimą stoti į krikščioniškos brandos kelią. Šiuo sakramentu suteikiama ypatinga malonė krikščioniškąjį tikėjimą liudyti žodžiais ir darbais savo aplinkoje. Teikdamas Sutvirtinimo sakramentą vyskupas patepa sutvirtinamojo kaktą šventąja krizma (pašventintu aliejaus ir balzamo mišiniu) ir uždėjęs ranką taria: „Šiuo ženklu priimk Šventosios Dvasios dovaną.“

Pasirengimas
  • Kauno arkivyskupijoje šiam sakramentui rengiami pareiškę tam norą ir sulaukę 15 metų amžiaus jaunuoliai.
  • Pasirengimas trunka keletą mėnesių, vyksta parapijoje.

Santuokos sakramentas

Dievas Kūrėjas įsteigė santuoką kaip vyro ir moters sąjungą, kurioje sutuoktiniai pašaukti ypatingai bendrystei – visiškam ir galutiniam savęs dovanojimui vienas kitam. Per Santuokos sakramentą Jėzus Kristus vyrą ir žmoną apdovanoja malonėmis, suteikiančiomis galią ugdyti šią bendrystę ir įveikti nuodėmės sukeltus sunkumus. Pagal Dievo planą Santuoka yra skirta sutuoktinių gerovei ir vaikų gimdymui bei auklėjimui. Santuokos sakramentą vienas kitam teikia sužadėtiniai, viešai prisiekdami ištikimybę ir meilę iki mirties. Vienas kitą mylinčių vyro ir moters giliuosius troškimus išreiškia trys esminiai krikščioniškos santuokos bruožai. Tad santuoka yra:

  • monogaminė – vieno vyro ir vienos moters sąjunga (tikra meilė trokšta būti vienintelė);
  • neišardoma – šiuo sakramentu sudaryta sąjunga niekada negali būti panaikinta (meilė trokšta būti amžinai neišskiriama);
  • atvira gyvybei – kiekvienas santuokinis aktas turi
  • dvi neatskiriamas plotmes: jungiamąją ir gyvybę pradedančiąją (meilė trokšta save atiduoti ir kitą priimti visiškai ir besąlygiškai).
Pasirengimas
  • Besirengiantys Santuokos sakramentui kviečiami kreiptis į savo parapijos kleboną ne vėliau kaip 3 mėn. iki Santuokos. Plačiau – temoje SUŽADĖTINIAMS.
  • Pasirengimo programa apima maždaug 10 susitikimų, skirtų tikėjimui ugdyti ir aktualiems šeimos gyvenimo klausimams nagrinėti.

Suaugusiųjų Krikštas, Sutvirtinimas ir Pirmoji Šventoji Komunija

Šių sakramentų (visų arba kai kurių) dar nepriėmusius suaugusiuosius kviečiame gerai jiems pasirengti ir sąmoningai juos priimti. Suaugusieji yra pajėgūs atsakingai įsipareigoti tikėjimui, tad nuo jų asmeninio apsisprendimo priklauso, kaip juose išsiskleis sakramentinė malonė.

Pasirengimas
  • Tinkamiausia pasirengti šiems sakramentams katechumenate. Tai metų trukmės programa, kurioje besirengiančiųjų grupė kartą per savaitę susirenka drauge klausytis mokymo svarbia tikėjimo tema, diskutuoti ir melstis.
  • Jei nėra galimybės dalyvauti katechumenate su grupe, pasirengti šiems sakramentams padės parapijos klebonas ar kitas jo įpareigotas asmuo.






 

DIEVAS YRA MEILĖ

Savo meile Jis trokšta dalytis su kiekvienu žmogumi, apdovanoti jį nesibaigiančia laime, kuri prasideda jau šioje žemėje, o galutinai išsipildo amžinybėje.

Tikroji žmogaus laimė – artima bendrystė su Dievu ir žmonėmis. Į pasaulį įsiskverbusi nuodėmė žmogų nuo šios bendrystės atskiria, jis patiria vienatvę, susvetimėjimą, nemato gyvenimo prasmės.

Tolesnės pastangos susikurti laimę kaupiant turtus, siekiant valdžios, malonumų ar pripažinimo tik dar labiau gilina prarają tarp Dievo ir žmogaus. Ją įveikti ne žmogaus jėgoms. Todėl Dievo Sūnus Jėzus tampa žmogumi ir savo kančia, mirtimi ir Prisikėlimu nugali nuodėmės valdžią.

Dovanodamas nuodėmių atleidimą, Jis grąžina žmogui bendrystę su Dievu. Krikščionis, tikėjimu priimdamas šias dovanas, pradeda naują gyvenimą atkurtoje bendrystėje su Dievu ir žmonėmis.

SAKRAMENTAI yra labai svarbi šios bendrystės dalis.

Daug dažnesnių konkrečių klausimų ir atsakymų apie Krikštą rasite KLAUSIMŲ SKYRELYJE >>