Kauno Šv. Petro ir Povilo arkikatedra bazilika

Kauno Šv. Petro ir Povilo arkikatedra bazilika yra senamiestyje, netoli nuo Rotušės aikštės, pačioje Vilniaus g. pradžioje. Ši didinga šventovė – tarsi arkivyskupijos širdis. Arkikatedroje bazilikoje yra arkivyskupo sostas, joje pradedami ar švenčiami svarbiausi arkivyskupijos religiniai ir neretai tautiniai renginiai, joje kiekvieną sekmadienį ir per šventes arkivyskupas aukoja šv. Mišias už savo ganomuosius.

Kauno arkikatedra yra didžiausia bažnyčia Kaune ir viena didžiausių šventovių Lietuvoje. Anuomet parapinę Kauno Šv. Petro bažnyčią įsteigė Vytautas Didysis Tai buvo viena iš trijų ir pati svarbiausia katalikų šventovė Kaune (kitos dvi – tai Šv. Mikalojaus ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios). Steigimo dokumentai nėra išlikę, bet 1413 m. bažnyčia jau turėjo stovėti: Vilniaus vyskupas Mikalojus 1413 m. balandžio 22 d. suteikė jai atlaidus. Tai yra seniausia dokumentais patvirtinta Kauno parapinės bažnyčios egzistavimo pradžios data. Apie 1430 m. Vytautas Didysis bažnyčiai suteikė fundaciją. Bažnyčia rūpinosi ir kiti LDK valdovai. XVII a. pradžioje parapinė Kauno Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia tapo Vilniaus vyskupijos Kauno dekanato centru.

Jos ilgis – 84 metrai, plotis - 34 metrai, aukštis - 28 metrai. Tai vienintelė bazilikinio tūrio gotikinė bažnyčia šalyje. Dabartinis bazilikos stilius yra pereinamasis iš gotikos į renesansą. Arkikatedros kriptoje, koplyčioje ir šventoriuje palaidoti garsūs Lietuvos dvasininkai: vyskupai M. Valančius, M. L. Paliulionis, G. F. Cirtautas, arkivyskupai P. Karevičius, J. Skvireckas, Nunciatūros patarėjas mons. L. Faidutti, prel. J. Mačiulis-Maironis, prel. A. Jakštas-Dambrauskas, kardinolas V. Sladkevičius.

Manoma, kad Kauno parapinė bažnyčia statyta keliais etapais. Pirmasis – 1408–1413 metais. 1660 m. pristatyta didžioji trinavė dalis. Bažnyčia dažnai nukentėdavo nuo karų ir gaisrų. Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Stanislovui Augustui suteikus dotaciją, 1771 m. užbaigta statyti. 1775 m. pastatytas iki mūsų dienų išlikęs didysis altorius. 1800 m. po gaisro restauruota bažnyčia beveik nebepakito iki šiandien. 1808–1864 m. ją administravo vienuoliai augustijonai. 1864 metais carinei valdžiai iš Varnių į Kauną perkėlus Žemaičių vyskupijos centrą (kartu ištrėmus čia ir Žemaičių vyskupą M. Valančių) bažnyčia tik vėliau tapo Žemaičių vyskupijos katedra. Katedros titulą (su vyskupo sostu) jai 1895 m. suteikė popiežius Leonas XIII.

1921 m. Žemaičių vyskupijos įkūrimo 500 metų jubiliejaus proga popiežius Benediktas XV suteikė katedrai bazilikos titulą. 1926 m. įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją, bazilika tapo arkikatedra su arkivyskupo metropolito sostu. Pokario metais Kauno arkikatedra bazilika buvo įtraukta į Lietuvos architektūros paminklų sąrašą, tikintiesiems remiant iš dalies restauruota.

Atgimimo aušroje, 1989 m., į Kauno arkikatedrą baziliką įžengė pirmasis po daugelio amžių Lietuvos kardinolas arkivyskupas Vincentas Sladkevičius MIC. 1996 m. gegužės 19 d. įvyko arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus SJ ingresas į arkikatedrą. 2015 m. liepos 11 d. – popiežiaus Pranciškaus paskirto Kauno arkivyskupo metropolito Liongino Virbalo SJ ingresas.

1993 m. rugsėjo 6 d. su privačiu vizitu arkikatedrą aplankė didysis Kristaus piligrimas – Šventasis Tėvas Jonas Paulius II. Jo viešnagei atminti įrengta memorialinė lenta (skulpt. V. Narutis).

1997 m. buvo sutvarkyta arkikatedros presbiterija. 2002 m. pradėti konservavimo ir restauravimo darbai. 2005–2008 m. restauruotas didysis altorius. Visoje arkikatedroje sudėtos naujos granitinės grindys, įrengtas grindinis šildymas. Atnaujinti vitražiniai langai presbiterijoje. Arkikatedra tapo ypač šviesi ir grakšti. 2007 m. ji tapo Jono Pauliaus II piligrimų kelio dalimi. Prie arkikatedros 2008 m. pašventinti Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos namai.

Nuo arkikatedros bazilikos neatsiejami svarbiausi arkivyskupijos gyvenimo įvykiai. Arkikatedroje pagerbtos šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės relikvijos, tarptautinio žygio meilės ir gyvybės civilizacijai apginti piligrimė – Čenstakavos Dievo Motinos ikona. Iškilminga Eucharistija šioje šventovėje pradėtas Kauno arkivyskupijos antrasis sinodas, Kunigų metais surengtas metropolijos kunigų simpoziumas.

2013 m. gegužės 4–5 d. Kaune iškilmingai minėtas arkikatedros 600 metų jubiliejus ir 20 metų sukaktis, kai ją ir kitas šventoves Lietuvoje, jos žmones aplankė 1993 m. rudenį viešėjęs  popiežius šv. Jonas Paulius II. Šių sukakčių proga iškilmėse dalyvavo popiežiaus emerito Benedikto XVI ir popiežiaus Pranciškaus ypatingasis pasiuntinys Krokuvos arkivyskupas kardinolas Stanisławas Dziwiszas, buvęs ilgametis Jono Pauliaus II asmeninis sekretorius.

Kardinolas padovanojo arkikatedrai šv. Jono Pauliaus II relikviją, kuri dabar saugoma šoniniame altoriuje; relikvijoriaus autorius – prof. Czesławas Dźwigajus (Krokuva). Šiame altoriuje gerbiamas šv. Jono Pauliaus atvaizdas, autorius – tapytojas Paulius Juška (altorių anksčiau puošęs Švč. M. Marijos Maloningosios Motinos paveikslas sugrąžintas į Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčią Kaune). Arkikatedros 600 m. jubiliejaus proga prie pagrindinių bažnyčios durų įrengta atminimo lenta (aut. prof. C. Dźwigajus). Jubiliejaus proga Rotušės aikštės draugija padovanojo arkikatedrai menišką aukų dėžę (skulptorius Ričardas Stulpinas).

2018 m. rugsėjo 23 d., lankydamasis Lietuvoje per savo apaštališkąją kelionę, po šv. Mišių Kauno Santakoje, arkikatedroje lankėsi popiežius Pranciškus. Čia vyko Šventojo Tėvo susitikimas su Lietuvos kunigais, pašvęstaisiais, seminaristais. Atkeliavusį papamobiliu nuo kurijos (pakeliui sveikinusį tūkstančius žmonių, laukusių jo gatvėje greta Rotušės aikštės) popiežių Pranciškų prie pagrindinių durų, be vienuolijų atstovų, pasitiko arkikatedros administratorius kun. Evaldas Vitulskis. Arkikatedroje popiežius apsilankė Švenčiausiojo Sakramento koplyčioje, meldėsi su kontempliatyviosiomis seserimis, vėliau pasakė kalbą kunigams, seminaristams, vienuoliams ir vienuolėms, dalyvavo jų maldoje ir suteikė jiems palaiminimą.

2018-ųjų gruodį, minint 100-metį, kai šioje katedroje vyskupu buvo konsekruotas palaimintasis Jurgis Matulaitis, jo įkurtosios Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių kongregacijos seserys Kauno arkikatedrai bazilikai padovanojo jo relikvijas.

Nuo 2018 m. gruodžio Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios altoriuje gerbiamos palaimintojo Teofiliaus Matulionio 1-ojo laipsnio relikvijos.

Švč. Sakramento koplyčia

1895 m. prie pietinės presbiterijos sienos buvo pristatyta Švč. Sakramento koplyčia. Ji tarsi mažutė atskira bažnyčia – turi savo altorių, vargonų tribūną, klausyklą, stales ir suolus. Visa drožta iš medžio. Altorius su paveikslais ir skulptūromis dedikuotas vyskupijos globėjui šv. Jonui Krikštytojui. Nuo 2005 m. Švč. Sakramento koplyčioje vyksta nuolatinė Eucharistijos adoracija.

Sopulingosios Dievo Motinos paveikslas

Sopulingosios Dievo Motinos atvaizdas - tai pats seniausias Kauno arkikatedros bazilikos paveikslas, datuojamas XVI a. pab.–XVII a. pr. Jis yra to paties pavadinimo altoriuje. Abipus paveikslo sukabinti votai liudija, kad čia nuo seno patiriama malonių. XVII a. antrosios pusės ir vėlesniuose bažnyčios vizitacijos aktuose bei inventorių aprašuose šis paveikslas vadinamas stebuklingu ir senu. Paveikslas ir altorius daug metų garsėjo išklausytomis maldomis. Tarpukariu per šventes prie paveikslo melsdavosi minios tikinčiųjų. Pokario metais aplink altorių keliais eidavo partizanų, Sibiro kalinių artimieji.

Šventojo Jono Pauliaus II altorius ir relikvija

Išsamiau žr.:

•  www.kaunoarkikatedra.lt
• Jono Pauliaus II piligrimų kelio svetainėje www.piligrimukelias.lt