Trumpai apie arkivyskupiją
Kauno arkivyskupija įkurta 1926 m., popiežiui Pijui XI apaštališkąja konstitucija Lituanorum gente įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją. 1991 m. įkūrus Vilniaus metropoliją, Kauno metropolijai dar priskirtos Telšių ir Vilkaviškio vyskupijos, o nuo 1997 m. – ir Šiaulių vyskupija. Arkivyskupija suskirstyta į 7 dekanatus (Jonavos, Jurbarko, Kauno I, Kauno II, Kėdainių, Raseinių, Ukmergės). Veikia 92 parapijos (jauniausia jų – 2013 m. įkurta Šv. Jono Pauliaus II parapija Kaune) ir 7 rektoratai.
2020 m. vasario 19 d. popiežius Pranciškus paskyrė Kauno arkivyskupu metropolitu Kęstutį Kėvalą, buvusį Telšių ordinarą. Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo sutikimas Kauno arkikatedroje bazilikoje vyko 2020 m. birželio 24 d. švenčiant arkivyskupijos dangiškojo globėjo Šv. Jono Krikštytojo Gimimą. 2020 m. spalio 22 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje švenčiant šv. Jono Pauliaus II liturginę šventę arkvyskupui uždedamas metropolito palijus.
2023 m. vasario 27 d. Šventasis Tėvas Pranciškus tituliniu Castello di Tatroporto vyskupu ir Kauno arkivyskupijos augziliaru paskyrė Vilniaus arkivyskupijos kunigą Saulių Bužauską. Vyskupo konsekracija vyko 2023 m. balandžio 22 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje.
Nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 24 d. arkivyskupijai vadovavo apaštalinis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius, kuris 2018 m. liepos 2 d. popiežiaus Pranciškaus buvo nominuotas Kauno arkivyskupijos vyskupu augziliaru ir Materianos vyskupu. Vyskupo konsekracija vyko 2018 m. rugpjūčio 19 d. Kauno arkikatedroje. Nuo 2020 m. birželio 29 d. jis yra Telšių ordinaras.
Kauno arkivyskupijai nuo 2015 metų liepos 11 d. iki 2019 m. kovo 1 d. vadovavo arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ. Jo ingresas į Kauno arkikatedrą baziliką vyko 2015 m. liepos 11 dieną, sykiu šiomis apeigomis Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas pradėjo vadovavimą arkivyskupijai. Atsistatydinęs iš arkivyskupo pareigų 2019 m. kovo 1 d., dabar yra arkivyskupas emeritas. Nuo 2023 m. LVK delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai.
Nuo 1996-ųjų gegužės iki 2015-ųjų liepos arkivyskupijai vadovavo popiežiaus šv. Jono Pauliaus II paskirtas arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, dabar arkivyskupijoje tarnaujantis kaip arkivyskupas emeritas. 2019 m. rugsėjo 1 d. popiežius Pranciškus paskyrė arkivyskupą Sigitą Tamkevičių SJ kardinolu. Į Kardinolų kolegiją įvesdintas 2019 m. spalio 5 d. 2020 m. sausio 26 d. kardinolo globai perduota jo titulo Šv. Angelės Meriči bažnyčia Romoje.
Apie visus arkivyskupijos vyskupus ir valdytojus žr. >>.
Šiandien Kauno arkivyskupija užima 8 750 kv. kilometrų plotą. 2022 m. duomenimis >>, gyveno apie 405 tūkst. gyventojų. Iš jų apie 314 tūkst. išpažįsta katalikų tikėjimą. Pastarųjų metų bruožas – pastebimai pagausėjęs jaunų žmonių skaičius bažnyčiose, institucijose, organizacijose, atsakingesnis tikinčiųjų požiūris į rengimąsi sakramentams, pastangos aktyviau ir sąmoningiau dalyvauti liturgijoje, įsitraukti į bendruomenių gyvenimą, dalytis tikėjimu, jo pagrindu kurti bendruomeniškumo ryšius. Nors sunki demografinė situacija, emigracija mažina gyventojų, sykiu ir katalikų, skaičių, pastebimas sąmoningesnis apsisprendimas autentiškam krikščioniškam gyvenimui, ne proginė, bet siekiama nuolatinė tikėjimo praktika.
Arkivyskupijos gyvenimas įvairiose srityse organizuojamas remiantis 2008 m. Kauno arkivyskupijos antrojo sinodo nutarimais, įvairiomis sielovados programomis bei gairėmis.Pirmasis Kauno arkivyskupijos sinodas arkivyskupo Juozapo Skvirecko buvo sušauktas 1934 m. Antrasis sinodas, po penkerių pasirengimo metų, vyko 2007 m. Jo nutarimais, patvirtintais Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus, buvo nubrėžtos bažnytinio gyvenimo ir sielovados gairės. Be jų, įvairiomis kitomis arkivyskupo dekretais patvirtintomis sielovados programomis bei gairėmis šiandien kuriamas arkivyskupijos gyvenimas atsižvelgiant į šių dienų iššūkius Bažnyčiai, į jos dabartinę misiją pasaulyje, kuriai kryptį teikia popiežius Pranciškus.
Be Kauno arkivyskupijos antrojo sinodo, reikšmingesni jos istorijos įvykiai buvo minint Didįjį krikščionybės jubiliejų Kaune surengtas Lietuvos II Eucharistinis kongresas (2000 m.), Švč. M. Marijos apsireiškimo 400 m. jubiliejus Šiluvoje (2008 m.), Kauno metropolijos kunigų simpoziumas (2010 m.), tarptautinės ekumeninės konferencijos šeimos tema (2011 m.), Kauno arkikatedros bazilikos 600 m. jubiliejus (2013 m.), Lietuvos jaunimo dienos (2013 m.), Pašvęstojo gyvenimo Lietuvoje simpoziumas (2015 m.) Kunigų seminarijos gyvavimo Kaune 150 metų jubiliejus (2016 m.). 2016 m. birželio 22 d. vyko arkivyskupijos simpoziumas „Taisykite Viešpačiui kelią!“. Po dvejų metų, 2018-ųjų birželio 20 d., sielovados pokyčiams, ypač parapijose, aptarti vyko antrasis arkivyskupijos simpoziumas.
2018-ieji arkivyskupijoje – nepaprasti metai istoriniu bei dvasiniu atžvilgiais. Kartu su visa Lietuva buvo laukiama popiežiaus Pranciškaus apaštališkojo vizito ir jam rengiamasi. Po 25 metų laisvės metų 2018 m. rugsėjo 23 d. Kaune, Santakos parke, Šv. Jono Pauliaus II kalnelyje, vėl šventėme šv. Mišias, vadovaujamas Šventojo Tėvo. Popiežius Pranciškus tą pačią dieną Kauno arkikatedroje bazilikoke susitiko su Baltijos kraštų kunigais, seminaristais, pašvęstaisiais.
Arkivyskupijos dvasiniam gyvenimui naujų impulsų teikė jos bendruomenės kartu su visa Bažnyčia Lietuvoje atsiliepimas į Visuotinėje Bažnyčioje švenčiamus Kunigų (2010), Tikėjimo (2013), Pašvęstojo gyvenimo (2015), Gailestingumo jubiliejaus (2016) metus. 2017 m. Lietuvoje šventėme Palaimintojo Teofiliaus Matulionio metus, birželio 24 d. arkivyskupijos bendruomenė dalyvavo jo beatifikacijos iškilmėse Vilniuje. 2019 m. birželio 8 d. arkivyskupijos atstovai kartu su kitais Lietuvos piligrimais dalyvavo padėkos už palaimintąjį Mykolą Giedraitį iškilmėse Krokuvoje. Birželio 22 d. buvo švenčiamos padėkos šv. Mišios Lietuvoje, Videniškiuose.
2020-ieji buvo paženklinti COVID-19 pandemijos pasaulyje ir Lietuvoje. Kauno arkivyskupijoje, kaip ir kitų vyskupijų bažnyčiose Lietuvos vyskupų sprendimu, atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimus dėl griežto karantino, du kartus buvo stabdomos viešos pamaldos su tikinčiaisiais.
2021-ieji – jubiliejiniai metai arkivyskupijoje. Buvo švenčiamas arkivyskupijos įsteigimo 95-erių metų jubiliejus bei Kauno arkikatedros bazilikos titulo 100-metis. Šie metai buvo minimi ir kaip Šeimos-AMORIS LAETITIA metai, paskelbti Visuotinėje Bažnyčioje (baigti 2022 m. birželį).
2021 m. popiežiui Pranciškui paskelbus apie Sinodą Bažnyčioje, spalį Kauno arkivyskupijos bendruomenėse prasidėjo Sinodinio kelio diecezinis etapas, kuris baigėsi 2022 m. birželio 1 d. apibendrintomis įžvalgomis.
Žymiausias arkivyskupijoje piligrimystės centras yra Švč. M. Marijos apsireiškimu (apie 1608 metus) bei penkių šimtmečių Švč. M Marijos Gimimo (Šilinių) atlaidų tradicija garsi Šiluva. Šią piligriminę šventovę 1993 m. rugsėjo 7 d. aplankė popiežius šv. Jonas Paulius II per savo apaštališkąjį vizitą Lietuvoje, kuris įmažintas 2007 m. pradėtu kurti Jono Pauliaus II piligrimų keliu. Šis kelias arkivyskupijoje jungia ir kitas garsias piligrimines šventoves – Kauno arkikatedrą, Kauno Kristaus Prisikėlimo baziliką, Pažaislio vienuolyną ir bažnyčią. Jos ir kitos arkivyskupijos bažnyčios – ne tik unikalus kultūrinis krikščioniškas paveldas, bet ir dvasinės traukos centrai, kviečiantys susitikti su Dievu ir vieni su kitais, puoselėjantys krikščioniškąją piligrimystę. 2019 m. sausį pasirašyta Kauno arkivyskupijos ir Raseinių r. savivaldybės bendradarbiavimo sutartis įgyvendinant Religinio turizmo Šiluvoje skatinimo programą, kad Šiluvos šventovė taptų žinoma ir tarptautiniu mastu. Gyvosios piligrimystės programa kviečiama atkeliauti į Šiluvą parengtais penkiais piligriminiais maršutais.
Plačiau apie darbininkus
Arkivyskupijos ganytojų, jų padėjėjų kunigų sielovadinės pastangos ir nuoširdus rūpinimasis savo ganomaisiais, arkivyskupijos teritorijoje veikiančių vienuolinių kongregacijų narių pasišventimas, įvairiuose apaštalavimo baruose talkinančių katalikų pasauliečių nuoširdi ir aktyvi tarnystė, visa plati dekanatų, parapijų, institucijų, draugijų, organizacijų veikla atspindi gyvą krikščionybės tradiciją, siekimą uolia tarnyste liudyti Evangeliją, kurti ir plėtoti darnų arkivyskupijos bendruomenės gyvenimą.
Arkivyskupijoje tarnauja daugiau kaip 100 kunigų, dvi dešimtys jų yra vienuoliai. Įvairias tarnystes atlieka 4 vyrų vienuolijų (jėzuitų, kapucinų, marijonų, pranciškonų) broliai vienuoliai. Beveik 200 seserų vienuolių priklauso 13-ai pašvęstojo gyvenimo kongregacijų, kurių centrai ir namai įsikūrę arkivyskupijos teritorijoje (išsamiau žr. statistiką >>). Į evangelizacinę ir misijinę tarnystę arkivyskupijoje 2018 m. įsitraukė kunigai redemptoristai iš Slovakijos.
Kauno kunigų seminarija rengia būsimuosius kunigus Kauno arkivyskupijai, Šiaulių ir Vilkaviškio vyskupijoms. Kasmet įšventinama po kelis naujus kunigus bei diakonus. Nuo 2011 m. arkivyskupijoje pradėtas nuolatinio diakonato rengimas: įsteigtas nuolatinių diakonų rengimo centras, jame diakonatui rengiasi pasauliečiai vyrai. 2017 m. birželio 24 d. švenčiant Šv. Jono Krikštytojo Gimimą arkikatedroje Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas suteikė nuolatinių diakonų šventimus vedusiems vyrams pasauliečiams. Bažnyčia Lietuvoje pirmąkart šventimais įgaliojo ketverių metų studijų ir dvasinio ugdymo programą baigusius, savo profesijas, darbus ir šeimas turinčius vedusius vyrus patarnauti tikinčiųjų bendruomenėms.
Teologijos bei religijos studijų galimybę jaunuoliams teikia Kaune atkurto Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas. KTF centruose plėtojamos santuokos bei šeimos ir Bažnyčios istorijos studijos.
Arkivyskupo pagalbininkai sielovados darbuose yra arkivyskupijos kurijos bei jos pagrindinių institucijų – Carito, Katechetikos, Jaunimo ir Šeimos centrų, Jono Pauliaus II piligrimų centro, Suaugusiųjų katechezės tarnybos, arkivyskupijos muziejaus – darbuotojai. Institucijų veikla apima artimo meilės darbus, tikybos mokymą ir parapinę katechezę, jaunimo katalikišką ugdymą, sužadėtinių bei šeimų sielovadą padedant ir visuomenei spręsti šeimų gyvenimo, jaunimo užimtumo ir ugdymo sunkumus, skatinant rūpinimąsi savo silpniausiais nariais, plėtojant savanorišką veiklą. Nuo 2018 m. puoselėjama nauja pašaukimų ugdymo sritis.
Vaikų ir jaunimo tikėjimo ugdymu mokyklose rūpinasi visas būrys tikybos mokytojų, sakramentams rengia parapijų katechetai. Suaugusieji sakramentams rengiami katechumenato programoje. Atnaujinama Carito veikla ieškant būdų, kaip geriau atlikti jo misiją pasitarnaujant fiziškai bei dvasiškai vargstantiems. Ligonių sielovadai skiriama kapelionų tarnystė gydymo įstaigose. Jų bendruomenių maldai tarnauja daugumoje gydymo įstaigų pašventintos koplyčios. Ligoniams namuose pasitarnauja specialia programa pasirengę ekstraordinariniai šv. Komunijos dalytojai. Svarbi šeimų sielovados sritis, be kitų, yra sužadėtinių rengimas santuokai (paskaitomis bei nedidelėse grupėse, kurias veda savanoriai sutuoktiniai). Akademinės sielovados bendradarbių veikla skirta aukštųjų mokyklų – universitetų ir kolegijų – bendruomenėms. Kaune veikia 4 katalikiškos ir 5 katalikiškos krypties bendrojo lavinimo įstaigos.
Pastarojo meto evangelizacinėmis programomis bei iniciatyvomis (pvz., Atsinaujinimo dienos parapijose, Evangelizacijos mokyklos veikla, Miesto misijų renginiai Kaune, „Valentino diena KITAIP“, ugdymo seminarai parapijų sielovados bendradarbiams) atsiliepiama į popiežiaus Pranciškaus kvietimą būti misionieriška Bažnyčia, atvira ir patraukiančia taip pat ir nutolusius, atšalusius nuo tikėjimo, naujai pakviečiant į bažnytines bendruomenes, idant visus pasiektų Geroji Naujiena ir Bažnyčios raginimas kurti gyvenimą ant Evangelijos pamatų.
Nuo seno ekumeninis ryšys sieja su arkivyskupijos teritorijoje esančiomis krikščioniškomis Bažnyčiomis ir bendrijomis, ypač su tradicinėmis – stačiatikių, evangelikų liuteronų bei evangelikų reformatų – kasmet švenčiant Maldos už krikščionių vienybę savaitę ir drauge susirenkant į Ekumenines pamaldas. 2008 m. pirmą kartą ekumeninės pamaldos buvo švenčiamos Šiluvoje. Kaune vyko tarptautinės ekumeninės konferencijos šeimos vertybėms ginti.
