„Atgimimo“ interviu su Kauno arkivyskupu metropolitu Sigitu Tamkevičiumi
Paskelbta: 2012-04-03 15:04:49

Skelbiama  „Atgimimo“ redakcijai sutikus. Savaitraštyje šis interviu bus spausdinamas artimiausiame numeryje.

-----------------------

„Atgimimas“. Ekscelencija arkivyskupe, visi Lietuvos žmonės šią Gavėnią yra priversti įsitraukti į Garliavos mergaitės globos bylą. Ar turime stoti kažkurios šalies pusėn nebūdami teisėjai, nežinodami tiksliai visų bylos aplinkybių? Ar tikintieji turėtų pasitikėti teismų sistema ir gerbti galutinį teismo sprendimą, kad mergaitė turi gyventi su motina?

Arkivyskupas. Taip, mes nežinome visų šios bylos aplinkybių, todėl palaikantiems vieną ar kitą pusę yra pavojus suklysti. Vis dėlto negalime abejingai stebėti to, kas dabar vyksta Garliavoje. Skubėjimas paimti mergaitę, kai byloje yra tiek daug baltų dėmių, yra sunkiai suvokiamas, o prievarta – niekuo nepateisinama. Priešvelykinis metas primena panašiai skubėjusius tuometinius žydų vyresniuosius nukryžiuoti Kristų. Jie skubėjo, nes norėjo ramiai švęsti savo Paschą, o Kristus trukdė jų ramybei.

Mąstančiam žmogui bus sunku priimti teismo sprendimą, kai nėra aiškaus atsakymo: buvo ar nebuvo išnaudojama mergaitė ir, jei buvo, tai kas yra tie nusikaltėliai ir koks iš tiesų yra motinos vaidmuo šioje istorijoje? Žmonės niekada nesusitaikys su formaliu teismo sprendimu, jeigu jie neturės argumentuoto ir aiškaus atsakymo. Kas iki šiolei trukdė ir trukdo kompetentingoms institucijoms aiškiai ir argumentuotai Lietuvos žmonėms pasakyti tiesą? Kol šitai nepadaryta, visi skuboti sprendimai gramzdins visuomenę į didelį chaosą ir nusivylimą Lietuvos teisėsauga. Teismo sprendimus žmonės gerbs, kai matys, kad jie yra ne formalūs, bet padaryti laikantis ne tik įstatymo raidės, bet ir prigimtinės teisės, reikalaujančios užtikrinti kiekvieno žmogaus, ypač vaiko, saugumą.

Aš pats esu išgyvenęs teismo sprendimą, kuris atseikėjo man dešimt metų nelaisvės ir formaliai buvo nepriekaištingas. Tardytojai buvo paruošę net 23 tomus kaltinamosios medžiagos, kad esu nusikaltėlis, tačiau teismo sprendimas moraliai buvo ydingas, nes už tiesos žodį negalima teisti. Todėl po aštuonerių metų tas pats Aukščiausiasis Teismas pirmąjį nuosprendį panaikino dėl nusikaltimo medžiagos nebuvimo. Todėl beviltiška siekti, kad žmonės gerbtų tokius teismų nuosprendžius, jei jie bus tik formaliai nepriekaištingi. Garliavos byloje žmonėms rūpi tiesa, moralė ir negalinčios apsiginti mergaitės likimas.

„Atgimimas“. Dalis Lietuvos žmonių tiki, kad pedofilų klanas yra apraizgęs visą teisėsaugą. Esu girdėjęs net visu rimtumu pateikiamą nuomonę, kad Bažnyčia nekomentuoja Garliavos mergaitės bylos, nes pati yra pažeista pedofilijos skandalų. Kokios yra šio blogio šaknys? Ką tikintieji ir kiti geros valios žmonės galėtų padaryti, kad seksualinių nusikaltimų prieš vaikus Lietuvoje būtų mažiau?

Arkivyskupas. Pedofilija visuomet yra labai sunkus nusikaltimas. Šis nusikaltimas moraliai yra dar sunkesnis, jeigu jį padaro dvasininkas. Lytiniai nusikaltimai palieka sunkiai gyjančių žaizdų ne tik aukoms, bet ir pačios Bažnyčios kūne. Tačiau Bažnyčia visame pasaulyje ir Lietuvoje yra pasiruošusi, esant įtarimui dėl padaryto nusikaltimo prieš nepilnamečius, bendradarbiauti su teisėsauga, kad būtų užkirstas kelias šios rūšies nusikaltimams. Jau baigiame ruošti gaires, kuriomis, susidūrus su nusikaltimais prieš vaikus, privalės vadovautis visi dvasininkai, taip pat ir vyskupai. (Beje, net ir nepriklausomi stebėtojai pripažįsta, kad nei viena kita organizacija pasaulyje taip atvirai ir nuodugniai nėra ištyrusi bei ėmusis visų įmanomų priemonių ir žalai atitaisyti, ir užkirsti kelią ateityje tokiems nusikaltimams, kaip tai yra padariusi Katalikų Bažnyčia per pastarąjį dešimtmetį.)

Mes daug kalbame apie pedofiliją, bet per mažai – apie ne mažiau sunkius nusikaltimus, kai paaugliai net parduodami į seksualinę vergiją. Per mažai analizuojame, kodėl auga seksualinių nusikaltimų skaičius. Šių nusikaltimų šaknys yra akivaizdžios, nes visuomenė yra nesveikai seksualizuota. Tie patys žmonės, kurie smerkia nusikaltimus prieš vaikų lytinį išnaudojimą, dažnai palaiko visuomenės informavimo priemones, kurios perpildytos seksualumu. Jei norime mažinti seksualinių nusikaltimų skaičių, reikia keistis visai visuomenei. Ką daryti? Matau tik vieną tikrą išeitį: visu rimtumu atsigręžti į Kristaus Evangeliją, kuri skelbia: „Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą“ (Mt 5, 8). Be Evangelijos, be tikėjimo į Dievą pasaulis akivaizdžiai ritasi į bedugnę. Jau sklando informacija, kad kai kuriose valstybėse bandoma net įteisinti pedofiliją kaip normalų seksualinį elgesį.

„Atgimimas“. Vieną bylos pusę remiančiųjų sąjūdžiui, jau įregistruotam politine partija, vadovauja suspenduotas kunigas J. Varkala. Ar tai, kad politiniam sambūriui vadovauja kunigas turėtų patraukti tikinčiuosius, ar kaip tik - juos atstumti, nes jis jau kartą sulaužė priesaiką - kunigo įžadus?

Arkivyskupas. Gerbiu kiekvieną dvasininką ir pasaulietį, kuris gina silpną vaiką. Tačiau negaliu pritarti, kai kunigas imasi ne savo darbo. Kunigas gali ginti vaiką, tačiau ne jo misija kurti partijas ar joms vadovauti. Kunigo misija – su meile skelbti Evangelijos žinią ir ugdyti tokius Lietuvos piliečius, kurie pajėgtų atsakingai kurti Lietuvos ateitį. Kai kunigai imasi ne savo misijos, jie rizikuoja padaryti Bažnyčiai ir visuomenei žalą.

„Atgimimas“. Kaip Jūs, Ekscelencija, bendrai vertintumėte katalikų savijautą šių dienų Lietuvoje? Ar artėjančios šv. Velykos vėl uždegs žmonėms Tiesos pergalės viltį, ar liks tik trumpu prasiblaškymu nuo tvyrančio ir visaip skatinamo nusivylimo savimi ir savo valstybe?

Arkivyskupas. Geri katalikai visuomet privalo būti optimistai ir vilties žmonės, nes, būdami kitokie, jie būtų blogi katalikai. Kristaus Prisikėlimas nepalieka vietos bet kokiam nusivylimui. Nusivilti galima tik tuomet, kai viltys sudedamos ne į Kristų, bet į nuodėmę. Mes nusiviliame savo valstybe, kai nieko neveikiame ir tik laukiame, kad kiti už mus sukurtų geresnę ir gražesnę Lietuvą.

Visiems Lietuvos žmonėms labai noriu palinkėti, kad šios Velykos kiekvieno mūsų širdyje įžiebtų daugiau tikėjimo, vilties ir meilės, nes be šių dorybių žmogus ne gyvena, o tik vegetuoja. O juk visi norime prasmingo ir laimingo gyvenimo.

Ganytojo žodis

Žvelgdama į Mergelę Mariją, pati Bažnyčia tampa motiniškesnė, taip pat ir kiekviena pamaldi motina, žvelgdama į Mariją ir ja pasitikėdama, tampa motiniškesnė.

Iš vyskupo Algirdo JUREVIČIAUS homilijos Pažaislyje

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune