Vakaras bendruomenėje apie Vėlines, Visus Šventuosius ir Helovyną: tarp kaukių ir vilties (2025 10 29)
Paskelbta: 2025-10-30 11:24:36

Helovynas – kaukės, moliūgai, saldainiai. Šventė, kuri daugelio pasauliečių akimis atrodo linksma, spalvinga ir kupina išdaigų. Bet ar tik tiek? Ar tai tik vaikų pasivaikščiojimai po kaimynystę, šūksniai „Pokštas ar saldainis?“ ir išskobti moliūgai ant palangių? Kodėl ši nauja šventė nustelbia mūsų senąsias krikščioniškas tradicines šventes – Vėlines ir Visus Šventuosius, kurios primena gilesnį turinį – žmogaus bandymą pažvelgti į paslaptį, visus vienijančią – mirtį, amžinybę ir anapusybę?

Jau visai netrukus mūsų kalendoriuje – dvi rimties ir šviesos dienos: Visų Šventųjų diena ir Vėlinės. Kai vienur pasaulyje švenčiama triukšmingai, pas mus – tyliai, žvakių šviesoje. Lietuvoje šios dienos turi savitą, gilią prasmę: žmonės keliauja į kapines, prisimena išėjusius, meldžiasi už juos. Tai ne liūdesio, bet atminimo ir vilties metas.

Kunigas Liutauras Vilėniškis, kalbėdamas bendruomenės vakare spalio 29 d., priminė, kad šių dienų esmė – ne priešprieša tarp šventės ir rimties, o jų gilesnis ryšys.

„Bažnyčiai rūpi, kad atmintume šventuosius, nes tai – žmonės, jau pasiekę tikslą, į kurį visi einame. Helovynas, nors dažnai atrodo kaip žaidimas su tamsa, vis tiek atskleidžia žmogaus troškimą kalbėti apie tai, kas po mirties“, – sakė kunigas.

Jo žodžiai kvietė pažvelgti giliau: už moliūgo šypsenos slypi ne tik pramoga, bet ir ilgesys – noras įveikti baimę, pasijuokti iš mirties, o kartu – prisiminti, kad gyvenimas tęsiasi.

Renginio metu dalyviai diskutavo apie tradicijų kilmę, apie skirtumus tarp vakarietiško Helovyno ir lietuviško atminimo papročių, apie tai, kaip šiuolaikinis žmogus gali išlaikyti pusiausvyrą tarp pramogos ir prasmės, ką galima ignoruoti, o kur jau reikėtų suklusti.

Atmosfera buvo jauki – degė žvakės, pokalbį šildė garuojanti arbata, o po pokalbio dar ilgai netilo mintys apie tai, kaip svarbu neprarasti ryšio su šaknimis.

Ši vakaro diskusija tapo daugiau nei pokalbiu apie šventes. Ji virto apmąstymu apie žmogaus troškimą prasmingo gyvenimo ir viltį, kad mirtis nėra pabaiga – tik perėjimas į kitą būties formą.

Kauno arkivyskupijos kurijos Sielovados skyriaus informacija

Ganytojo žodis

Melskime, kad ŠVENTOJI DVASIA, kuri prieš 100 metų lydėjo mūsų arkivyskupijos gimimą, šiandien atnaujintų mus taip pat galingai, kaip anuomet! Švč. Mergelė Marija, ŠILUVOS DIEVO MOTINA, telydi mus visame Jubiliejaus kelyje! Tebūna šis JUBILIEJAUS šventimas nauja pradžia Kauno arkivyskupijoje, o svarbiausia – mūsų širdyse susitinkant KRISTŲ – mūsų viltį!

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Šiluva

Kauno arkivyskupijos II sinodo nutarimai

Parama

Konferencijų centras

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune