Nuotraukos – Stanislovo Poniškaičio (1), Vaidos Spangelevičiūtės-Kneižienės (2,3), Gabrielės Plerpaitės (4–18)
Vasario 2 d., Kristaus Paaukojimo šventėje, Kaune buvo paminėta Pašvęstojo gyvenimo diena, subūrusi pašvęstuosius bendrystei, vienuolio pal. Jurgio Matulaičio MIC indėlio į Lietuvos bažnytinės provincijos kūrimą apmąstymui ir bendram iškilmingam liturgijos šventimui. Ši diena tapo proga ne tik dėkoti Dievui už pašvęstojo gyvenimo dovaną Bažnyčiai, bet ir iš naujo įsižiūrėti į pašvęstųjų misiją šiandienos pasaulyje.
Kauno arkivyskupo Kęstučio Kėvalo kvietimu susirinkę Kauno arkivyskupijos kurijos salėje broliai ir seserys vienuoliai klausėsi sesers Viktorijos Plečkaitytės MVS konferencijos, skirtos Kauno arkivyskupijos įsteigimo šimtmečiui paminėti.
Pranešime buvo pristatyta palaimintojo arkivyskupo tarnystė Kaune ir Lietuvoje, išryškinant jo atsakomybę už Bažnyčios dvasinį atsinaujinimą, vidinį brandumą sudėtingu istoriniu laikotarpiu, kuriant Lietuvos bažnytinę provinciją. Ses. Viktorija Plečkaitytė MVS, remdamasi arkivyskupo Jurgio laiškais ir istoriniais šaltiniais, atskleidė jo kaip apaštalinio vizitatoriaus misiją, kuri neapsiribojo struktūriniais ar administraciniais sprendimais. Palaimintasis arkivyskupas kvietė Bažnyčią „į naują gyvenimą“, prasidedantį nuo asmeninio atsivertimo, gilesnio dvasinio gyvenimo ir ištikimos tarnystės Dievui bei žmonėms.
Pašvęstojo gyvenimo dienos proga Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas Eucharistijos homilijoje kalbėjo, jog pašvęstasis gyvenimas pirmiausia yra Dievo artumo liudijimas. Pasak arkivyskupo, pašvęstieji kviečiami gyventi taip, kad Dievo artumas taptų regimas per jų buvimą, ištikimybę ir kasdienę tarnystę. Dalydamasis patirtimi iš tarptautinio vyskupų forumo, arkivyskupas atkreipė dėmesį į tai, kad net ir stipriai sekuliarizuotose visuomenėse vis daugiau jaunų žmonių ieško tikėjimo, beldžiasi į bažnyčių ir vienuolynų duris, trokšdami prasmės ir gyvo santykio su Dievu. Tai, anot jo, tampa rimtu iššūkiu Bažnyčiai – būti pasirengusiai priimti, palydėti ir perduoti tikėjimą šiandienos žmogui.
Homilijoje ypatingai akcentuota kantrybės ir ištvermės dorybė, būtina tiek asmeniniame tikėjimo kelyje, tiek pašvęstojo gyvenimo liudijime. Arkivyskupas priminė, kad tikėjimas bręsta ne tik šviesos akimirkomis, bet ir Dievo tylos, neapibrėžtumo bei „dvasinės žiemos“ laikotarpiais, kai žmogus mokosi pasitikėti ir išlikti. Pašvęstieji buvo kviečiami atpažinti, kad jų ištikimybė įžadams, maldos gyvenimas ir tylus buvimas yra pranašiškas ženklas Bažnyčiai ir pasauliui.
Pašvęstojo gyvenimo dienos šventė priminė, kad Bažnyčia, kaip ir palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio laikais, taip ir šiandien yra nuolat kviečiama atsinaujinti iš vidaus – per kantrų, ištikimą ir drąsų Dievo artumo liudijimą. Tai liudijimas, kuris ne triukšmu, bet meile ir ištverme atveria duris Kristui ir kviečia į apsisprendimą naujai pradžiai.
Sesuo Benedikta Aistė Cylikaitė SF
-------
