Nuotraukos – rektorato bendruomenės
Kauno Švč. Mergelės Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios bendruomenė tapo pirmąja ir kol kas vienintele Kauno arkivyskupijoje, kuri kartu su pasauliečiais ir kunigais išbandė tarptautinę parapijų atnaujinimo programą „Divine Renovation“ („Dieviškasis atnaujinimas“).
Nuo 2025 m. rudens beveik visas bendruomenės aktyvas – skirtingų amžiaus grupių tikintieji, jaunimas ir suaugusieji – kartu su bažnyčios rektoriumi kunigu Arvydu Kasčiukaičiu bei šioje bendruomenėje tarnaujančiais kunigais tėvais redemptoristais Rastislavu Dluhý CSsR, Peteriu Herteliu CSsR ir Lukášu Michalovičiumi CSsR – reguliariai rinkosi į mokymus ir diskusijas, ieškodami, kaip gyviau ir drąsiau atnaujinti parapijos gyvenimą.
Kryptis: gyva, auganti bendruomenė
Programos metu Kauno Švč. Mergelės Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios bendruomenė gilinosi į šešias kertines temas: parapijos viziją, lyderystės komandas ir jų vaidmenį, evangelizacijos pirmumą, bendruomenės struktūrą, sėkmingų susitikimų kultūrą ir sveiką konfliktą bei bendruomenės kultūros pokyčius, reikalingus augimui.
Susitikimuose vyravo šilta, atvira atmosfera – bendruomenės nariai ir dvasininkai dalijosi ne tik idėjomis, bet ir asmeninėmis patirtimis, džiaugsmais bei iššūkiais, patiriamais bažnyčios gyvenime. Pasak bendruomenės narių, šie susitikimai tapo ne tik diskusijų erdve, bet ir vieta, kurioje žmonės geriau pažino vieni kitus, sustiprėjo tarpusavio pasitikėjimas ir bendrystė.
„Sutarėme, kad kiekvienas per ramybės palinkėjimą paduosime ranką bent penkiems šalia esantiems žmonėms. Negalėjau patikėti, kaip tai veikia! Nepaprastas jausmas, bendrystė, artumas“, – po pirmųjų tokių sekmadienio šv. Mišių dalijosi Gražina.
Ne tik mokymai, bet ir vidinis augimas
Švč. Mergelės Ėmimo į dangų bažnyčios rektorius kun. A. Kasčiukaitis pabrėžia, kad programa tapo ne vien teoriniu mokymu, bet ir asmeninio bei bendruomeninio augimo kelione.
„Tai buvo mokomoji programa, kurioje visi kartu ir kiekvienas asmeniškai kėlėme klausimą: ką galime įnešti naujo į bažnyčios gyvenimą? Ar norime ir galime ką nors daryti? Tai veda į vidinį žmogaus ir bendruomenės augimą. Aš pats per visą programą labai paaugau – turėjau galimybę naujai pažvelgti į viską. Tarsi buvo nubrauktos dulkės, o tai padėjo iš naujo pamatyti, kad žmonės, dalyvaujantys bažnyčios gyvenime, yra didžiulis turtas. Blogai, jei tas turtas lieka nepanaudotas“, – „Divine Renovation“ programos privalumus apžvelgė kun. A. Kasčiukaitis.
2021 m. su programa „Divine Renovation“ susipažino Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios kunigas Algirdas Toliatas, su komanda išvertęs mokomąją medžiagą į lietuvių kalbą.
A. Toliatas kartu su komanda šią programą vedė dvasininkams – ją baigė daugiau kaip 50 kunigų ir du vyskupai. Kauno Švč. Mergelės Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje tarnaujantis redemptoristų kunigas R. Dluhý buvo vienas iš jų, paskui „Divine Renovation“ pasiūlęs kunigui A. Kasčiukaičiui.
„Mačiau, kad mūsų bažnyčios rektoriui labai rūpėjo, jog bendruomenė rimtai apmąstytų viziją ir misiją, – sakė kunigas redemptoristas R. Dluhý ir atkreipė dėmesį, kad parapijos atnaujinimas nėra „greitas projektas. – Parapijos atnaujinimo kelionė nėra nei lengva, nei greita, bet ji yra įmanoma.“
„Esame kol kas vienintelė bažnyčia Kauno arkivyskupijoje, programą „Divine Renovation“ išbandžiusi kartu su pasauliečiais. Nors prieš pradedant buvo nuogąstavimų, kaip tai pavyks, susitikimai parodė, kad tai buvo pats geriausias pasirinkimas, nes kai žmonės kalba, vadinasi, jiems rūpi. O jei rūpi – jie nori prisidėti, jie nori imtis atsakomybės ir tapti atsinaujinančios bažnyčios dalimi. Tokia bendruomenės komanda bažnyčioje tampa realiais sinodo vykdytojais“, – džiaugiasi Vytauto Didžiojo bažnyčios rektorius kun. A. Kasčiukaitis.
Trys „Divine Renovation“ raktai
„Divine Renovation“ modelis remiasi trimis esminiais principais.
Pirmasis – evangelizacija – tai Bažnyčios atsakas į Kristaus kvietimą „eikite ir padarykite mano mokiniais“. Tai nėra viena iš daugelio parapijos veiklų, bet visa persmelkianti kryptis. Programa kviečia klausti: kiek naujų žmonių pasiekia parapija? Ko tikimasi iš evangelizacijos šiandienos kontekste?
Antrasis principas – lyderystė. Kunigas negali ir neturi daryti visko vienas. Krikšto pašaukimas reiškia bendrą atsakomybę už Bažnyčios misiją. Lyderystė – tai ne vien užduočių delegavimas, bet atsakomybės patikėjimas, žmonių įgalinimas pagal tai, kur jie yra stipriausi, kokiomis dovanomis Dievo apdovanoti ir kaip geriausiai gali prisidėti prie bažnyčios bendruomenės stiprinimo.
Trečias ir ypač svarbus bažnyčioje principas – pasitikėjimas Šventąja Dvasia. Parapijos atnaujinimas nėra vien organizacinis darbas, todėl labai svarbu nepamiršti maldos svarbos ir pasitikinčio žvilgsnio, nukreipto į Šventąją Dvasią. „Vienas sėja, kitas laisto, bet augina Dievas“, – ši nuostata kviečia sąmoningai ir nuolat remtis malda bei Dievo veikimu.
Nuo ko pradėti: vizija, kultūra ir struktūra
Vytautine dažnai vadinamos Kauno bažnyčios „Divine Renovation“ programos dalyviai gilinosi į bažnyčios vizijos svarbą: ji turi gimti maldoje, būti orientuota į ateitį, kelti iššūkį, bet būti pasiekiama. Aiški bažnyčios vizija suvienija bendruomenę ir padeda matyti kryptį.
Daug dėmesio susitikimuose skirta ir kultūrai – tiek apčiuopiamai (svetingumas, švara, erdvių jaukumas, bendravimo būdas), tiek neapčiuopiamai (vertybės, sprendimų priėmimo būdai, emocinis įsitraukimas). „Divine Renovation“ pabrėžia, kad net ir geriausia vizija neduos vaisių, jei bus „sėjama“ į toksišką kultūrą.
Ne mažiau svarbi ir struktūra: augant evangelizacijai, daugėja žmonių, norinčių įsitraukti. Tam reikia aiškių vaidmenų, komandų, atsakomybės pasidalijimo ir lyderių pasauliečių. Tai padeda kunigams neperdegti ir leidžia bendruomenei augti tvariai.
Maži žingsniai, kurie keičia bendruomenę
Kauno Švč. Mergelės Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios patirtis išbandant „Divine Renovation“ programą parodė, kad pokytis prasideda nuo mažų, bet sąmoningų sprendimų: nuo svetingesnio į bažnyčią ateinančių tikinčiųjų pasitikimo, nuo noro labiau išgirsti vieniems kitus, nuo drąsesnio kvietimo įsitraukti.
Šie maži žingsniai kuria naują bendruomenės kultūrą, kurioje žmonės vis labiau jaučiasi esantys ne svečiais, o bažnyčios šeimininkai – atsakingi už tai, kokia yra jų bažnyčia ir kaip ji pasitinka ateinančius ir naujus bendruomenės narius.
Vytautinės bendruomenės patirtis – ne užbaigtas projektas, o pradėta kelionė. Tačiau ji jau šiandien liudija: bendruomenės ar parapijos gyvenimo atnaujinimas Lietuvoje yra įmanomas, kai į jį drąsiai įsitraukia kunigai ir pasauliečiai kartu.
Dabar programą „Divine Renovation“ tėvai redemptoristai pradėjo ir su misijų bendruomene „Gyvybės medis“, kuri kartu su jais tarnauja parapijų misijose. Tai rodo, kad patirtis Kauno Švč. Mergelės Ėmimo į dangų bažnyčioje jau pradeda plėstis ir už rektorato ribų.
Aušra Garnienė
