Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

Kaune paminėtos A. Dirsytės 50-osios mirties metinės ir atidengtas paminklas vysk. M. Valančiui (2005.09.25)

2005 rugsėjo 26, 09:57

Rugsėjo 25 d. paminėtos Dievo tarnaitės, kankinės mokytojos Adelės Dirsytės 50 mirties metinės. Minėjimas prasidėjo Kauno arkikatedroje bazilikoje, kur Eucharistijos liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Per pamokslą ganytojas, A. Dirsytę įvardijęs kaip kankinę už savo įsitikinimus, sakė: “Jos ir kitų kankinių dvasia, sugrįžusi į Lietuvą, įkvėpė žmones kovoti už laisvę ir susimąstyti, kad tikrąjį gyvenimą reikia kurti ant tiesos ir meilės uolos, kuri yra Jėzus Kristus”.

Po šv. Mišių buvo padėta gėlių prie vyskupo Motiejaus Valančiaus kapo ir iškilmingai atidengtas skulptoriaus L. Žuklio granito paminklas vysk. M. Valančiui (Rotušės aikštėje prie Kauno kunigų seminarijos sienos). Šį paminklą kartu su Kauno meru A. Garbaravičiumi ir arkiv. S. Tamkevičiumi, kuris paminklą pašventino, iškilmingai atidengė jo fundatorius iš JAV gyd. R. Sidrys. Žodį taręs literatūrologas dr. J. Jasaitis trumpai apžvelgė vysk. M. Valančiaus kaip dvasininko, švietėjo, blaivybės puoselėtojo ir kovotojo už lietuvišką kalbą bei žodį veiklą. Miesto meras padėkojo visiems už pastangas Kaune įamžinant vysk. M. Valančiaus atminimą. Prie paminklo giedojo Vytauto bažnyčios kamerinis choras Cantate Domino.

Po paminklo atidengimo ir pašventinimo iškilmių Kauno arkivyskupijos konferencijų salėje vykęs A. Dirsytės mirties 50-ųjų mirties metinių minėjimas prasidėjo Šv. Cecilijos ateitininkų kuopos dainavimo studijos „Eldorado“ giesmėmis ir dainomis. Su minėjimo dalyviais savo įžvalgomis dalijęsis kun. prof. Kęstutis Trimakas Dievo tarnaitės kankinės A. Dirsytės gyvenimo kryptį palygino su popiežiaus Jono Pauliaus II nueitu keliu, liudijant gyvenimo ir tikėjimo vienovę. Anot prelegento, A. Dirsytė apsisprendė kovoti už Dievo gėrį studijų VDU Filosofijos-teologijos fakultete metais dalyvaudama ateitininkų veikloje, vėliau šis ryžtas brendo jai dirbant Lietuvių katalikių moterų draugijoje ir rašant straipsnius į žurnalą „Moteris“ bei kitus leidinius, o ypač sustiprėjo Sibiro lageriuose, kur Adelė atsiskleidė kaip subtili pedagogė ir tikėjimą palaikanti patarėja bei globėja. Anot pranešėjo, maldaknygė „Marija, gelbėk mus“ įprasmina šią taurią asmenybę kaip Dievo valios ir doros vykdytoją, kaip moterį, kurios pašaukimas – net ekstremaliomis sąlygomis – būti gyvybės kultūros nešėja ir įkvėpėja. Gyvybės kultūros puoselėtoju ir įkvėpėju buvo ir popiežius Jonas Paulius II. Dar jaunystėje patyręs totalitarizmą ir priespaudą, jis išliko ištikimas Dievui.

Ateitininkų federacijos pirmininkas Liutauras Serapinas apie A. Dirsytę kalbėjo kaip apie mokytoją ir jaunimo ugdytoją, kaip šviesulį ir paguodą kenčiantiems Sibiro lageriuose. „Ji ir dabar mus kviečia sugrįžti prie Bažnyčios skelbiamų vertybių – doros, tiesos, meilės – ir tapti jos, kaip gyvybės kultūros kūrėjos, darbų tęsėjais Evangelijos šviesoje“, – sakė prelegentas.