į pirmą puslapį

Istorija

1926 metais arkivyskupui Jurgiui Matulaičiui MIC vadovaujant, buvo parengtas Lietuvos bažnytinės provincijos su metropoline Kauno arkivyskupija ir keturiomis sufraganinėmis – Panevėžio, Telšių, Kaišiadorių, Vilkaviškio – vyskupijomis projektas. Lietuvos bažnytinę provinciją apštališkąja konstitucija „Lituanorum gente“ balandžio 4 d. įsteigė popiežius Pijus XI.

Tarpukario nepriklausomybės laikotarpiu drauge su veržliai kuriamu visos valstybės gyvenimu gyvai kurtas ir plėtotas arkivyskupijos gyvenimas. Daugiašakį, autoritetingą visuomenėje bažnytinį gyvenimą sustabdė, o kai kur ir visai nutraukė sovietų bei nacių okupacijos. Kauno Bažnyčia, kaip ir visoje Lietuvoje, tada atskirta nuo valstybės ir išguita iš visų visuomenės gyvenimo sričių.

Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą prasidėjęs ir beveik penkis dešimtmečius užsitęsęs sovietų okupacijos laikotarpis buvo paženklintas dvasininkų ir tikinčiųjų persekiojimais bei represijomis, bažnytinės veiklos varžymais, ateistinės ideologijos brukimu. Yrant Sovietų Sąjungai, XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje intensyvėjo demokratiniai procesai, daugėjo religijos laisvės apraiškų.

1990 m. Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, atsirado sąlygos demokratiškai visuomenės raidai ir bažnytinio gyvenimo atgimimui Kauno arkivyskupijoje ir visoje Lietuvos Katalikų Bažnyčioje. Arkivyskupijoje prasidėjo dinamiška bažnytinių struktūrų plėtra bei vidinis bendruomenių atsinaujinimas, kuriamos ir plėtojamos sekuliarizuotos, šiuolaikinės visuomenės poreikius atitinkančios sielovados, evangelizacijos, katechizacijos, karitatyvinės iniciatyvos, gydomos Kauno Bažnyčiai sovietmečiu padarytos žaizdos.

Antrąjį laisvės dešimtmetį Didžiojo krikščionybės jubiliejaus ir Lietuvos II Eucharistinio kongreso paskatintą religinio gyvenimo pakilimą siekta toliau palaikyti, rūpinantis, kaip galima geriau, išplėtoti visas sielovados sritis. Arkivyskupijos istorijoje tęsiamos ir klostosi naujos religinio gyvenimo tradicijos, stiprėja bažnytinių bendruomenių, institucijų bendradarbiavimas siekiant, kad Kauno arkivyskupija augtų ir plėtotųsi kaip sąmoninga ir atsakinga tikinčiųjų bendruomenė, kaip aktyvi ir veikli Katalikų Bažnyčios Lietuvoje dalis.