Brangūs broliai ir seserys, su Šventomis Velykomis!
2026 m. Šv. Velykos Šiandien Bažnyčia skelbia džiugiausią mūsų tikėjimo žinią: Kristus prisikėlė! Ši brangiausia šventė vėl žengia į mūsų kasdienybę, primindama tai, kas pranoksta šį gyvenimą ir šį pasaulį. Kristaus prisikėlimas yra žmonijos giliausio lūkesčio išsipildymas, pasak psalmės – Tu „neleisi savo teisiajam matyti kapo“ (Ps 16, 10). Prisikėlimas yra žmogaus gyvenimo kryptis ir tikslas. Juk susivieniję su Kristumi mes turime galingą Jo pažadą, kuris skirtas Jo mokiniams – „kas tiki mane, – nors ir numirtų, bus gyvas“ (Jn 11, 25).
Apaštalų liudijimas, apie kurį kalba Šventasis Raštas, yra labai paprastas ir kartu labai galingas: mes „su juo valgėme ir gėrėme, jam prisikėlus iš numirusių“ (Apd 10, 41). Mokiniai liudija, kad tai ne idėja, bet jų asmeninė patirtis, jų akimis regėtas faktas. Vėliau jie beveik visi, kaip šventieji apaštalai Petras ir Paulius, patyrė kankinystę dėl šio liudijimo, tačiau savo patirties nepaneigė. Mums tai žinia, kad jei prisikėlimas būtų išgalvotas, jie tai žinotų ir niekas neatiduotų gyvybės už žinomą melą. Jų gyvenimo istorija tampa tvirtu įrodymu Kristaus Prisikėlimo tikrovės, kurią Bažnyčia iškilmingai skelbia, perduodama šią vilties žinią iš kartos į kartą. Velykos – tai ne vien tikėjimo šventė, bet ir konkretus liudijimas apie istorinį asmenį – Jėzų Kristų, kuris peržengė mirties vartus ir savo gyvenimu parodė kiekvieno iš mūsų gyvenimo perspektyvą. Jis turi atsakymą į sudėtingiausius mūsų egzistencijos klausimus, Jo rankose yra amžinojo gyvenimo raktas. Prisikėlimas liudija ir apie Kristaus mokymo patikimumą: apie Dievą ir gyvybės šventumą, apie žmogaus orumą bei nuodėmės žalą ir mūsų moralinę atsakomybę.
Velykų evangelijose matome skirtingas reakcijas į Jėzaus prisikėlimą. Moterys prie kapo patiria baimę, bet ir didelį džiaugsmą. Petras ir Jonas skuba prie kapo – jie dar nesupranta visko, bet netrukus įtiki. Mokiniai Emauso kelyje eina nusivylę, bet jų širdys užsidega, kai Jėzus kalba ir laužo duoną. Mums šie pasakojimai labai artimi. Mes galime save atpažinti šių žmonių abejonėse ir džiaugsme, jų klausimuose ir atradimuose. Kartais esame kaip moterys – sukrėsti, bet pilni vilties. Kartais kaip Emauso mokiniai – nusivylę, bet vėl pradžiugę. Kartais kaip apaštalai – svyruojantys ir ieškantys atsakymų, o tada patiriantys guodžiantį susitikimą su Prisikėlusiuoju. Visais šiais atvejais prisikėlęs Kristus eina mūsų pasitikti, padrąsinti ir įkvėpti.
Apaštalas Paulius mus ragina: „Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse“ (Kol 3, 1). Velykos nėra tik viena diena metuose – tai naujas gyvenimo būdas. Jei Kristus prisikėlė, tuomet ir mūsų gyvenimas turi keistis. Mes nebegalime likti įstrigę vien tik žemiškuose rūpesčiuose, nuoskaudose ar baimėse. Esame kviečiami pakelti širdį į Viešpatį, pažvelgti plačiau, kas yra mūsų gyvenimas, kur slypi mūsų tikroji viltis ir ką Kristus yra pažadėjęs savo mokiniams. Velykos – tai kvietimas į atsivertimą, kaip Paulius mums sako: „Išmeskite senąjį raugą, kad taptumėte nauju maišymu“ (1 Kor 5, 7). Senasis raugas – tai nuodėmė, blogi įpročiai, užsisklendimas, pyktis. Prisikėlimas kviečia mus pradėti vėl iš naujo!
Velykos mums primena ypatingą momentą – Emauso mokiniai pažįsta Jėzų, kai Jis laužo duoną. Tai aiški nuoroda į mūsų švenčiamą Eucharistiją. Kiekvienose Mišiose prisikėlęs Kristus yra čia – gyvas, tikras, dovanojantis mums save. Galbūt mes Jo neatpažįstame iš karto, tačiau Šv. Mišių metu Jis priartėja prie mūsų, kad ir mes, kaip apaštalas Tomas, pradžiugtume: „Mano Viešpats ir mano Dievas“ (Jn 20, 28). Dievas panorėjo būti arti žmogaus, būti su mumis iki pasaulio pabaigos. Tai Eucharistijos stebuklo dovana. Jis miręs ir prisikėlęs toliau gyvena mūsų tarpe per šią brangią Šventų Mišių auką ir mums paliktą šventųjų sakramentų dovaną. O ji taip reikalinga mums, dažnai nuvargusiems žemės keliauninkams, žengiantiems pasaulio istorijos taku.
Brangūs broliai ir seserys, šių metų Velykų šventė yra ypatinga. Tai 100-osios Velykų iškilmės nuo tos dienos kai 1926 m. balandžio 4 d., būtent Velykų dieną, popiežius Pijus XI paskelbė apaštališkąją konstituciją „Lituanorum Gente“ ir įsteigė Kauno arkivyskupiją drauge su seseriškomis Telšių, Panevėžio, Vilkaviškio ir Kaišiadorių vyskupijomis. Tai ne tik istorinė data. Tai gyvas liudijimas, kad prisikėlęs Kristus visada veikė mūsų tautos gyvenime. Per šimtą metų ši tikėjimo kelionė nebuvo lengva. Patyrėme ir augimo laiką, ir skaudžių išbandymų – okupacijas, persekiojimus, tikėjimo suvaržymus. Tačiau, kaip moko mus Velykų slėpinys – per kryžių ateina prisikėlimas. Tikėjimas nebuvo sunaikintas. Jis išliko gyvas žmonių širdyse ir buvo perduodamas naujoms kartoms. Todėl šiandien, švęsdami 100-ąsias Velykas Kauno arkivyskupijos istorijoje, galime su dėkingumu atsigręžti atgal ir su viltimi žvelgti į ateitį. Šiandien galime drąsiai sakyti: šis šimtmetis yra vilties istorija. Bažnyčia Lietuvoje išliko, nes ji remiasi ne vien žmogiškomis jėgomis, bet prisikėlusio Kristaus galia. Kaip anuomet apaštalai liudijo: „Jis gyvas“, taip ir mūsų krašto tikintieji per kartas perdavė šią tikėjimo ugnį.
Brangieji, šis Jubiliejus kviečia mus ne tik dėkoti už praeitį, bet ir atsakingai žvelgti į dabartį. Mes esame tie, kurie šiandien rašo naują Velykų istorijos puslapį. Ar mūsų gyvenimas liudija, kad Kristus tikrai prisikėlė? Ar mūsų bendruomenės yra gyvos tikėjimu, viltimi ir meile? Tegul šis Jubiliejus tampa mums Velykų žinios pratęsimu: kaip Kristus atnaujina žmogų, taip Jis nuolat atnaujina ir savo Bažnyčią. Ir tegul mūsų Kauno arkivyskupija, įžengusi į naują šimtmetį, būna gyvas prisikėlimo ženklas visiems – kad Dievas yra su mumis, kad Jo meilė stipresnė už bet kokius išbandymus, nes bendrystė su Kristumi visada veda į gyvenimą. Tegul šios jubiliejinės Velykos sustiprina mūsų tikėjimą, dėkingumą ir pasitikėjimą Dievo Apvaizda!
Tegul Prisikėlęs Kristus atnaujina mūsų širdis, mūsų šeimas ir visą mūsų tautą! Tegul jos įkvepia mus būti gyvais Prisikėlimo liudytojais šiandienos pasaulyje! Kristus prisikėlė! Iš tiesų prisikėlė! Su Šventomis Velykomis! Aleliuja!
+ Kęstutis Kėvalas
Kauno arkivyskupas metropolitas
