Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

Paskaita apie šv. Brunono Bonifaco motyvą Pažaislio freskose (2009.03.18)

2009 kovo 18, 15:50

Kovo 18 d. Kauno miesto ir arkivyskupijos muziejuje dailės ciklo paskaitą visuomenei „Šv. Brunonas Kverfurtietis ir Lietuvos vardo tūkstantmetis“ skaitė prof. dr. Laima Šinkūnaitė.

Prelegentė, pasitelkusi vaizdines priemones – žemėlapį, meno kūrinių reprodukcijas, aptarė istorines aplinkybes, lėmusias tris krikščioniškąsias misijas į Prūsijos, Lietuvos teritorijas siekiant įvesti Romos katalikų tikėjimą, bei supažindino su Pažaislio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elzbietą bažnyčios freskomis, kurių siužetai susiję su šiomis misijomis. Bažnyčios freskose atsispindi ne tik šv. Brunono Bonifaco (974–1009) – dėl jo žūties aprašymo Kvedlinburgo analuose Lietuva šįmet švenčia savo vardo paminėjimo tūkstantmetį – tragiškai pasibaigusią krikščioniškąją misiją, bet ir vaizduojami iki šv. Brunono misijose dalyvavę kankiniai.

L. Šinkūnaitė, komentuodama freską „Šv. Romualdas įvesdina Lenkijos kunigaikštį Kazimierą į Kliuni benediktinų vienuolyną“ , sakė, jog siužetas ne visiškai atitinka istorinę tiesą – minėtasis kunigaikštis čia nebuvo įvesdintas, tačiau freska primena laiką – 996 m., kai Bažnyčia ryžosi su misijomis susijusioms reformoms, o jų vykdyti ėmėsi Kliuni vienuolynas.

Tuomet į misiją Prūsijoje iškeliavo vienuolis benediktinas šv. Adalbertas Vaitiekus su dviem palydovais – Gaudentu ir Benediktu. Šį faktą primena Pažaislio bažnyčios freska „Šv. Adalberto Vaitiekaus malda“. Tai, pasak prelegentės, simbolinis kūrinys: žuvies gaudymo motyvas jame reiškia, jog atsiranda tikinčiųjų. Kitoje freskoje vaizduojamas balandžio 23 d. nukirsdinto šv. Adalberto Vaitiekaus vainikavimas danguje.

Antrąją misiją 1001–1003 m. atliko penki į Lenkiją pasiųsti šv. Romualdo mokiniai, taip pat vienuoliai benediktinai. Viena freska perteikia jų įsikūrimą: kai vienuoliai kerta medžius, iš jų sprunka velniukai. Antroje šios misijos temos freskoje vaizduojama moteris, atnešusi vienuoliams žuvį, trečioji vadinasi „Karalius Boleslovas aplanko ir apdovanoja sidabru šv. Romualdo mokinius“. L. Šinkūnaitės priminė, kad iš tiesų Boleslovas neaplankė misionierių, tačiau jiems sidabrą dovanojo, o šie jį grąžino. Kūrinyje ir matyti, kad jie nenori to sidabro. Tai, kad grąžino sidabrą, jų neišgelbėjo: jo reikalavę plėšikai misionierius nužudė. Dar kitoje freskoje matyti, kaip žūsta penki misionieriai ir dega jų maldos namai.

Daugiau išliko tapytų paveikslų, vaizduojančių šv. Brunono Bonifaco (tai sutvirtinimo vardas) misiją. Šventasis gimė Vokietijoje, Kverfurte, mokėsi Magdeburgo katedros mokykloje, buvo gabus mokslams ir muzikai, garsėjo pamaldumu. Į vienuolius benediktinus įšventintas 996 m. Dalyvavo nesėkmingose 1003–1005 m. misijose į Vengriją, Kijevo Rusią, kitas šalis. Pagal vienus šaltinius, į misiją Lietuvoje su 18 palydovų iškeliavo 1008 m. rudenį, pagal kitus – 1009 m. pradžioje.

Vienoje Pažaislio šventovės freskoje vaizduojama, kaip popiežius Silvestras II laimina misijai šv. Brunoną, kitoje – kaip misionierius atvyksta į Lietuvą, o du medžiai kamienais susipynę taip, kad sudaro pirmąją Išganytojo vardo raidę „X“ (Xristos). Ir kitose šv. Brunono Bonifaco misiją atspindinčiose freskose kartojasi šis simbolis, kaip ir jas puošiantys lipdiniai, tarp jų – palmių lapai, simbolizuojantys kankinystę.

Trečioji šios misijos temos freska – „Šv. Brunono Bonifaco pamokslas“, o svarbiausioji – „Šv. Brunonas krikštija kunigaikštį Netimerą“, pasak L. Šinkūnaitės, persmelkta tylos, krikšto teisėtumo, tikrumo.

Prelegentė, komentuodama kūrinį „Šv. Brunono Bonifaco nužudymas“, priminė, kad smurto aktas – misionieriui nukirsta galva – atliktas įsakius Netimero broliui Zebedenui. Pastarasis kitoje freskoje vaizduojamas kaip atėjęs pagerbti tą, kurį buvo įsakęs nužudyti – šv. Brunoną, mat atsivertė – nuolankiai klūpo atgailaudamas; kitoje jis stato misionieriaus garbei bažnyčią. Taigi, pasak L. Šinkūnaitės, šv. Brunono freskų ciklas baigiasi labai šviesia gaida. Šią gaidą „užtvirtina“ kiti trys kūriniai: „Šventieji ir angelai pasitinka šv. Brunoną Bonifacą“, „Angelai lydi šv. Brunoną Bonifacą“, „Šv. Brunono Bonifaco vainikavimas danguje“.

Bažnyčios kupole matomi danguje vainikuojamieji: Švč. Mergelė Marija, šv. Adalbertas Vaitiekus, šv. Brunonas Bonifacas. Misionierių drabužiai paženklinti palmės šakele. Dr. L. Šinkūnaitės žodžiais, tai, kad Pažaislio kamaldulių šventovėje pavaizduotos visos trys misijos, liudija šios vienuolijos – benediktinų atšakos – atmintį, be to, nieko panašaus į aptartąjį šv. Brunono freskų ciklą pasaulyje nėra. Šio šventojo ikonografija, deja, nėra gausiai išplitusi.

-jkk-