Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

Paskaita apie Aleksandro Tarasevičiaus iliustruotą „Rožyną“ Kauno miesto muziejuje (2009.04.22)

2009 balandžio 29, 15:00

Balandžio 22 d. Kauno miesto muziejuje paskaitą „XVII a. Lietuvos knygų grafika: A. H. Palubinskio Rožynas“ skaitė menotyrininkė, Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus Grafikos skyriaus vedėja Aušra Vasiliauskienė. Jos žodžiais, tai vienas gražiausių leidinių, kuriais pagrįstai didžiuojamės.

Aleksandro Hilarijaus Palubinskio sudarytas „Rožynas“, iliustruotas Aleksandro Tarasevičiaus raižiniais, leistas Vilniaus akademijos spaustuvėje minėtame amžiuje ir vėliau. Keli „Rožyno“ leidimai byloja apie jo populiarumą. Leidinio esama Martyno Mažvydo, Vilniaus universiteto bibliotekose, Baltarusijoje, Lenkijoje. A.Vasiliauskienė, apžvelgdama kai kurių menotyrininkų nuomonę apie knygą, pabrėžė, jog liko neapžvelgta jos visuma, iliustracijų santykis su tekstu, kaip jas kuriant laikytasi tradicijų. Tą prelegentė ir stengėsi padaryti, taip pat supažindino su „Rožyno“ paskirtimi, struktūra.

Tikrasis knygos pavadinimas – lotyniškas kaip ir ji pati: „Rosarium et Officium B. Mariae“. „Rožyno“ antraštinio lapo viduryje pavaizduota Dievo Motina perteikia leidinio turinio esmę – kad jai meldžiantis, ją garbinant gilinamasi į jos gyvenimo epizodus. Šį vaizdą supantys 15 nedidelių raižinių atspindi kiekvieno slėpinio idėją. „Rožyno“ dalies, skirtos Marijos valandoms, raižiniai primena svarbiausius jos gyvenimo epizodus: Apsilankymą pas Elzbietą, Jėzaus gimimą ir pan. Kalendoriui skirtos dalies vaizduose – medžioklė, šienapjūtė, rugiapjūtė ir pan.

Aptardama A. Tarasevičiaus indėlį iliustruojant „Rožyną“, A. Vasiliauskienė teigė, jog autorius, kaip buvo įprasta tuo metu visoje Vakarų Europoje, nebuvo originalus – raižinius ne pats kūrė, o kopijavo arba pasinaudojo jų klišėmis. Tai prelegentė įrodė gretindama A. Tarasevičiaus darbus su Venecijoje XVII a. leistų religinio turinio knygų iliustracijomis.

Pasak A. Vasiliauskienės, šis graveris su mažiau žinomu broliu Leonu buvo pagrindiniai Vilniaus akademijos spaustuvės iliustruotojai – dirbo kaip amatininkai, skubėdami atlikti užsakymus; galbūt tai viena priežasčių, kodėl A. Tarasevičius kopijavo. Tačiau jis buvo sąžiningas – raižinių apačioje nurodė, kad tai kopijos. „Visoje Vakarų Europoje tuomet dirbta panašiai – pritaikant klišes, kad būtų patenkinti rinkos poreikiai“, – sakė prelegentė, pabrėždama, jog tais laikais buvo vertintas amatininkiškumas – raižinių atlikimo, net kopijavimo meistrystė.

Vis dėlto A. Tarasevičius, raižydamas „Rožyno“ antraštinio lapo graviūrą, atsiskleidė ir kaip savitas kūrėjas, dėl to maldynas vertintinas kaip vienas gražiausių leidinių, beje, anuo metu labai brangių – gausiai raižiniais iliustruotas knygas įsigydavo tik didikai, kiti turtingi asmenys. -jkk-