Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

Kaune vyko tarptautinė konferencija apie Lietuvos kryždirbystę (2005.11.11)

2005 lapkričio 11, 12:54

Lapkričio 10 d. Kauno M.  Žilinsko galerijoje prasidėjusi tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos kryždirbystė pasauliniame kontekste“ sukvietė pasidalyti mintimis net 26 įvairių humanitarinių sričių specialistus iš skirtingų šalių. Dvi dienas trukusioje konferencijoje dalyvavo archeologai, filologai, etnografai, etnologai, dailėtyrininkai, muziejininkai, dvasininkai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos ir Baltarusijos. Konferencijos organizatoriai – Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius ir Vytauto Didžiojo universiteto Menų institutas.

„Lietuvos kryždirbystė 2001 metais UNESCO buvo pripažinta pasauliniu nematerialaus paveldo šedevru, tačiau ligi šiol trūksta išsamių jos tyrinėjimų ir įvertinimo tarptautiniame kultūros paveldo kontekste, – sakė konferencijos organizatorė dailėtyrininkė Jolanta Zabulytė. – Todėl pagrindinis šios konferencijos tikslas – išryškinti Lietuvos kryždirbystės unikalumą, aktyvinti šios unikalios liaudies meno srities tyrinėjimus, propaguoti šią svarbią lietuvių nacionalinės kultūros sritį mūsų šalyje ir užsienyje“. Organizatorė nuoširdžiai padėkojo  Vilkaviškio vyskupijos kunigui Jordanui Kazlauskui už pranešimą ir pagalbą organizuojant šį tarptautinį renginį.

V. Kazanskienė iš Valstybinio Sankt Peterburgo universiteto apžvelgė lietuvių kalbos žodžių krikštas ir kryžius etimologiją. Krokuvos Jogailos universiteto habil. dr. A. Lebeufas pristatė kryžiaus kaip kosminio medžio sampratą. Mokslininkės iš Poznanės dr. J. Prusinowska ir T. Skorupka dalijosi mintimis apie evangelikų antkapių puošybą Vakarų Lenkijoje.

Konferencijos metu į kryžiaus sampratą gilintasi ne tik iš lingvistinių, istorinių, bet ir katalikiškosios tradicijos perspektyvų. „Kryžius kaip Kristaus kančios ir mirties ženklas, taip pat universalusis krikščioniškas simbolis visuotinai pradėjo plisti tik VII – VIII amžiais. Pirmieji atvaizdai vaizdavo triumfuojantį Kristų, o nuo IX a. atsirado ir kančią atspindintys Nukryžiuotojo atvaizdai. Po Vatikano II Suvažiavimo kryžius tapo aktualus ne tik kaip kančios, bet ir kaip pergalės ženklas, sutaikantis dangų ir žemę transcendentinis simbolis,“ – sakė kun. J. Kazlauskas.

Konferencijoje dalyvavo sentikių stačiatikių Kursko vyskupas Anatolijus Dubininas, kurio pranešimas buvo apie tradicinį aštuonių galų kryžių XV – XVI a. Lietuvoje. Dr. Laima Šinkūnaitė analizavo Kryžių kalno istoriją kančios ir amžinosios būties temų šviesoje. Lietuvos kryžių kalnas turi analogų pasaulyje: su dideliu susidomėjimu buvo išklausytas M. Gorkio pasaulio literatūros instituto atstovo V. Kliauso pranešimas apie kryžių kalnus Užbaikalėje.

Ši Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus ir Vytauto Didžiojo universiteto Menų instituto organizuojama tarptautinė mokslinė konferencija yra tęstinio projekto „Kitas laikas“, pradėto 2002 metais ir skirto lietuvių nacionalinės kultūros tyrinėjimo ir propagavimo problematikai, dalis.

Konferencijos medžiagą planuojama publikuoti atskiru leidiniu.

-bž-