Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

Paskaita apie Šv. Kazimiero titulo bažnyčias Lietuvoje (2006.04.19)

2006 balandžio 21, 16:41

Kauno arkivyskupijos muziejuje vilnietė menotyros daktarė Neringa Markauskaitė skaitė paskaitą „Titulinės Šv. Kazimiero bažnyčios Lietuvoje“ – tęsė visus metus truksiantį pažinčių su Lietuvos sakralinės dailės tyrinėjimų atradimais ciklą.

Mokslininkės žodžiais, reikšminga pastarųjų metų bažnytinės dailės tyrinėjimų atodanga — kad pirmoji Lietuvoje Šv. Kazimiero titulo bažnyčia pastatyta ne Žemaitkiemyje (Ukmergės r.), kaip ilgai manyta, bet Vilniuje. Menotyrininkės ketverių metų darbą Vatikano archyvuose, renkant medžiagą daktaro disertacijai, vainikavo aptiktas rankraštinis patvirtinimas, jog Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčia neturėjo vieno turtingo fundatoriaus, kaip buvo įprasta XVII a. pradžioje, kai ši šventovė pradėta statyti. Turtingos puošybos barokinė Šv. Kazimiero bažnyčia Vilniuje pastatyta kelių diduomenės atstovų bei paprastų žmonių aukomis, kurios buvo renkamos per tris dienas trukusią iškilmę 1604 m., kada Vilnių pasiekė karalaičio Kazimiero (1458-1484) kanonizaciją patvirtinanti popiežiaus brevė.

Nuo tada Šv. Kazimiero titulo bažnyčios pradėtos statyti visoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teritorijoje. Pasak dr. N. Markauskaitės, nė vienoje Lietuvos šventovėje neaptiksi tiek daug marmuro, kaip 1636 m. statytoje Šv. Kazimiero koplyčioje, XVIII a. įkomponuotoje į L. Stuokos-Gucevičiaus perstatytąją Vilniaus arkikatedrą. Puošnaus interjero koplyčią statydinusio jogailaičio Zigmanto III Vazos rašytinė ištarmė „Statau ją šv. Kazimierui“ byloja, jog LDK valdovams buvo svarbu savo giminėje turėti šventąjį globėją. Kad dažnas didikas siekė šv. Kazimiero globos, liudija šio titulo Pavoverės (Švenčionių r.) bažnyčia, kurią savo valdoje 1750 m. pastatydino B. Soroka.

XVIII a. antrojoje pusėje šv. Kazimierą pasirinkus Žemaičių vyskupijos globėju, jo titulo bažnyčia pastatyta Vėžaičiuose (Klaipėdos r.). Kai 1863 m. sukilimą numalšinusi caro valdžia uždraudė statyti katalikiškas šventoves, o buvusias vertė cerkvėmis, buvo baigtos statyti – matyt, diplomatiškai apeinant draudimus, – iki sukilimo pradėjusios kilti Igliaukos (Marijampolės r.) bei Lančiūnavos (Kėdainių r.) šv. Kazimiero bažnyčios.

Kilus tautiniam sąjūdžiui, ypač grąžinus lietuvišką spaudą, kas antrame Lietuvos miestelyje steigėsi šv. Kazimiero draugijos. Žemaitkiemio (Ukmergės r.) šv. Kazimiero medinė bažnyčia 1901 m. perstatyta į mūrinę, o Lekėčiuose (Šakių r.) 1907 m. pradėta statyti medinė liaudiškos architektūros Šv. Kazimiero bažnyčia. Didelė mūrinė neogotikinė bažnyčia 1911 m. iškilo Naujojoje Vilnioje; šio titulo šventovės tuomet kurtos dažnoje naujoje parapijoje.

1948 m., kai vėl imta uždarinėti šventoves, Šv. Kazimiero bažnyčia pašventinta Sauguose (Šilutės r.). Akibrokštas ir 1949 m. tapytas Kamajų (Rokiškio r.) Šv. Kazimiero bažnyčios altoriaus paveikslas, vaizduojantis Lietuvos bei jaunimo globėją. Kitoje paveikslo pusėje surašytos jam aukojusių parapijiečių pavardės. Atkūrus nepriklausomybę, modernių architektūros formų Šv. Kazimiero bažnyčios iškilo Alytuje, Aleksote (Kauno r.), Klaipėdoje, Kučiūnuose (Vilkaviškio r.). Lekėčių gyventojai šv. Kazimiero globos troškimą neseniai išreiškė prie kelio pastatę beveik 6 m aukščio šventojo jogailaičio medinę skulptūrą bei joje iškalę: „Angeliškas jaunuoli, globok mūsų parapiją“.

Lietuvoje yra septyniolika Šv. Kazimiero titulo bažnyčių. Dr. N. Markauskaitės demonstruotos iliustracijos bylojo, kad visų šių šventovių, išskyrus vilniškes bažnyčią bei koplyčią, interjeras asketiškas. Tai, pasak lektorės, simbolizuoja karališkos kilmės šv. Kazimiero paprastumą, vargstančiųjų šalpą. Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčia bei koplyčia yra puošnios, nes statytos jas siejant su valdovų didybe.

 -jkk-

Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba, tel. (37) 409025, el. paštas info@kn.lcn.lt