Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

Mokslinė konferencija “Bažnyčios ir visuomenė Lietuvoje” (2002 12 2-3)

2002 gruodžio 04, 13:39
Gruodžio 2–3 d. VDU Katalikų teologijos fakultetas, Humanitarinių mokslų fakultetas, Istorijos katedra Kaune surengė mokslinę konferenciją “Bažnyčios ir visuomenė Lietuvoje”. Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė Vilniaus universiteto, VDU, Šv. Antano religijos studijų instituto prie Katalikų teologijos fakulteto VDU, Lietuvos istorijos instituto, Klaipėdos universiteto, Kultūros, filosofijos ir meno instituto, Filosofijos ir sociologijos instituto dėstytojai, studentai magistrantai ir studentai doktorantai bei minėtų institutų bendradarbiai, kun. M. A. Dettlaff OFM Conv.

Konferenciją atidarė ir dalyvius pasveikino linkėdami kūrybingo darbo VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas mons. doc. dr. V. S. Vaičiūnas OFS ir VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros vedėjas doc. dr. P. Janauskas.

Konferencijoje buvo perskaityta per 20 pranešimų. Apie vyskupo J. Bialozoro (apie 1623–1665 m.) išmintingą politinę ir ganytojišką veiklą sudėtingu laikotarpiu – Maskvos ir Švedijos karų metu – įžvalgomis pasidalijo dr. V. Kamuntavičienė. Habil. dr. prof. B. Genzelis, kalbėdamas apie vyskupą J. Stroinovskį (1752–1815) ir fiziokratus Vilniaus universitete, akcentavo vyskupo kaip teologijos mokslininko, įžvelgusio ryšį tarp teologijos ir gamtos mokslo, veiklą ir nuveiktą didžiulį darbą socialinėje srityje: jis prisidėjo prie baudžiavos panaikinimo, platino socialines programas ir ugdė jaunus mokslininkus. Kun. M. A. Dettlaff apžvelgė pranciškonų vienuolyno ir Švč. Mergelės Marijos bažnyčios įsteigimo Vilniuje priežastis ir svarbą. Apie katalikiškąją reformą ir šiandienę Lietuvos visuomenę įžvalgomis dalijosi L. Jovaiša. A. Radzevičius gilinosi į religinių vertybių hierarchiją XIX a. lenkiškoje politinėje tradicijoje, iškeldamas ir akcentuodamas patriotiškumą ir tautiškumą. Dr. R. Laukaitytė kalbėjo apie stačiatikių atkirtį katalikų prozelitizmui 1918–1940 metais. Dr. A. Grickevičius iškėlė mintį, kad sekuliarizacija sudaro galimybes susiformuoti totalitarinei santvarkai. D. Vaznonis, kalbėdamas tema “Neofitai: atsivertimai iš judaizmo į katalikybę XVIII–XIX a. sandūroje” įvardijo priežastis, dėl kurių žydai krikštydavosi ir tapdavo katalikais. A. Lazauskienė pasidalijo mintimis apie Bažnyčios įtaką savivaldybių kūrimuisi Lietuvoje 1918 m., I. Bučinskytė nurodė Kauno bažnyčių lietuvėjimo 1918–1940 m. priežastis ir reikšmę, dr. K. Antanaitis apžvelgė LKP partinių institucijų kovą su dvasininkais disidentais 1978–1984 metais, E. Markuckytė supažindino su Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto veikla 1978–1983 m. Habil. dr. prof. A. Motuzas kalbėjo apie Lietuvos Kalvarijų kryžiaus kelio kulto kilmę Lenkijos analogų kontekste, V. Lileikienė apžvelgė Lurdo, o V. Kvasaitė – Marijos valandų kultų istoriją Lietuvoje. Visuomenės ir Bažnyčios santykius įvairiais aspektais atskleidė ir kiti konferencijos prelegentai. Konferencija baigė darbą diskusijomis Bažnyčių istorijos klausimais Lietuvoje.