Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

Paskaita apie LDK sakralinę dailę (2006 11 15)

2006 lapkričio 21, 15:59

Lapkričio 15 d. Kauno arkivyskupijos muziejuje dr. Giedrės Mickūnaitės pasakojimu apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) viduramžių dailę buvo tęsiamas metinis paskaitų ciklas „Lietuvos dailės istorijos eskizai“, kurį organizavo Lietuvos dailės istorikų draugija, siekdama su plačiąja visuomene pasidalyti įdomiausiais bažnytinio meno tyrinėjimų atradimais. Pasak dr. G. Mickūnaitės, sovietmečiu LDK dailė (XIII a. pab.–XV a.), kaip apskritai bažnytinis menas, beveik nebuvo tyrinėta. Prelegentė rėmėsi bažnytinio meno tyrinėjimais, nes LDK viduramžių dailę reprezentuoja sakralinis menas, o Vakarų Europos to laikotarpio meną — miesto kultūra.

Dr. G. Mickūnaitė plačiau aptarė Laurušavo evangeliją (apie 1270 – 1320 m.), saugomą Krokuvoje. Sidabriniu nežinomo šventojo kario atvaizdu bei brangakmeniais puošto viršelio evangelijos tekstas bei piešiniai siejami su karaliaus Mindaugo sūnumi Vaišvilku – Vaišelga, įkūrusiu Laurušavo stačiatikių vienuolyną. Laurušavo evangelijos piešinys – slibino, vilkų bei vienaragio graužiamas tuštybės medis, į kurį ropščiasi žmogus, – iliustruoja teksto mintį apie amžinąjį gyvenimą, pasiekiamą įtikėjus į Kristų. Minėtosios evangelijos įrašai taip pat patvirtina, jog stačiatikiais virtę Gediminaičių valdovai rėmė Laurušavo vienuolyną.

Po Lietuvos krikšto lūžis įvyksta ne tik istorijoje: stačiatikiškojo, arba bizantiškojo, pobūdžio LDK dailę keičia gotikinė tradicija, beje, ji, kaip liudija pirmuoju Vakarų Europos meno pavyzdžiu Kunigaikštystėje laikoma sienų tapyba Vilniaus arkikatedros kriptoje (Nukryžiuotasis su Švč. Mergele Marija ir šv. Jonu Evangelistu, XIV a.), neišvengia bizantiškosios – Pskovo dailės mokyklos įtakos. „Viduramžiais Katalikų Bažnyčia buvo tolerantiškesnė stačiatikių dailei“, – teigė dr. G. Mickūnaitė. Bizantiškosios dailės įtaka LDK dailei jaučiama ir Vincento Smakausko bei Vasilijaus Griaznovo XIX a. padarytose Trakų salos pilies sienų tapybos kopijose. Dr. G. Mickūnaitės žodžiais, metraščiuose minimas Trakų salos pilies altaristas leidžiąs daryti išvadą, jog Vytauto Didžiojo rezidencijoje būta koplyčios su altoriumi. Pilies sienų tapyba buvusi religinio (vaizduojami šventieji, pranciškonai) bei pasaulietinio (valdovo atvaizdas) turinio.

Stačiatikių vienuolynuose išsilavinimą gavusius LDK dailininkus XV a. vid. pamažu keitė vakarietišką dailės patirtį įgiję meistrai. Gotikinė dailė LDK suklestėjo XVI a. Tuo metu į Lietuvą gausiai importuojamos skulptūros iš vokiškai kalbančių šalių, daugiausia Prūsijos, dirbtuvių. XVII a., remiantis Nikėjos Susirinkimo postulatais, buvo grįžta prie bizantiškosios dailės tradicijos. Tai patvirtina Trakų stebuklingasis Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas: apie 1600 m. gotikinė Madona buvo pertapyta – „apvilkta“ jos gyvento laikotarpio, kurį stengėsi atspindėti bizantiškasis menas, drabužiais.

-jkk- , Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba, tel. (37) 409025, el. paštas info@kn.lcn.lt