Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

Paskaita Kaune apie Trakų Švč. M. Marijos paveikslą (2007.05.23)

2007 gegužės 21, 15:35

Gegužės 23 d. Kauno miesto muziejuje menotyros dr. Laima Šinkūnaitė skaitė iliustruotą paskaitą „Trakų Švč. Mergelės Marijos, Lietuvos globėjos, paveikslas“. Joje aptarė pamaldumo Švč. Dievo Motinai Lietuvoje ištakas, šio stebuklais garsėjančio paveikslo atsiradimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) aplinkybes, ikonografiją ir kopijas.

1608 m. Šiluvoje apsireiškusi Švč. Mergelė Marija davė pradžią skleistis jos kultui Lietuvoje įvairiomis pamaldumo formomis. LDK būta 327-ių Švč. M. Marijos titulo bažnyčių. Švč. M. Marijos kultas pirmiausia išsirutuliojo Rytų Bažnyčioje, oficiali data – 431-ieji. Vakarų Europoje Dievo Motinos kultas suklestėjo viduramžiais. Čia – ir LDK – labiausiai buvo paplitę tokie jos vaizdavimo tipai kaip Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų, Gailestingoji Dievo Motina, Sopulingoji Dievo Motina, Nekaltojo Prasidėjimo Dievo Motina. Iš šešių popiežiaus karūnuotų Švč. M. Marijos paveikslų Lietuvoje keturi yra vietinės kilmės.

Iki 18 a. pab. Trakų Švč. Mergelės Marijos paveikslas buvo garsiausias LDK. Legendos byloja, jog paveikslą Didžiajam kunigaikščiui Vytautui, 1409 m. senojoje tėvonijoje pastatydinusiam bažnyčią, dovanojo Bizantijos imperatorius Manuelis II Paleologas. „Tokia dovana buvo galima, nes abu valdovai bendravo“, – sakė prelegentė. Kai Leonas Sapiega 1718 m. rugsėjo 4 d. Lietuvą pavedė Marijos globai, tuomet vainikuotas ir paveikslas. Jis tada atrodė kitaip nei dabar. Tai paaiškėjo 1994–1995 m. restauruojant kūrinį: rentgenograma atskleidė kompozicijos pakeitimus, pertapymus. Pirmykščiame variante Marija vaizduota visu ūgiu, Kūdikėlį laikanti priešais save; paveikslo aukštis buvo 160 cm. Kūrinys apie 1600 m. pertapytas nupjovus jo apačią: Dievo Motina vaizduojama iki pusės, laikanti Kūdikėlį ant dešinės rankos; paveikslo aukštis dabar 127 cm.

Ankstyviausia Trakų paveikslo kopija – 1675 m. Varnių katedros. Ją nutapyti rūpinosi vyskupas Merkelis Giedraitis. Skirtingai nei originalas, ši kopija neturi auksinio fono. Dr. L. Šinkūnaitė mano, kad tikroji kopija apdegė per senosios Varnių katedros gaisrą, o dabartinė – apdegusiosios kopija. Prelegentė aptarė ir Trakų paveikslo kopijas, padarytas 17 a. antrojoje pusėje, kai sustiprėjo žmonių tikėjimas bei pamaldumas: Semeliškių bažnyčios, Vilniaus miesto vartų bei kitas; supažindino su garsiausios Latgalos šventovės – Agluonos Švč. Mergelės Marijos bažnyčios (ji yra Latvijos katalikiško gyvenimo centras) – paveikslo legenda bei pagarba jam. „Prieš Mišias atitraukiama paveikslą dengianti užuolaidėlė, o žmonės gieda labai seną giesmę Marijos garbei, – gėrėjosi dr. L. Šinkūnaitė. – Įdomiausia, kad šiluviškis paveikslas „nukopijavęs“ agluoniškio įrėminimą.” Trakų Švč. M. Marijos paveikslo kopija yra ir Rozalimo bažnyčioje, vėlyviausia, dr. kan. Algimanto Kajacko inicijuota, – Kauno kunigų seminarijos vartuose.

-jkk-