Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

Atsisveikinimas su vyskupu emeritu VLADISLOVU MICHELEVIČIUMI Kaune (2008.11.14)

2008 lapkričio 14, 11:24

Lapkričio 14 d. po laidotuvių šv. Mišių atsisveikinta su Kauno arkivyskupijos augziliaru vyskupu emeritu Vladislovu Michelevičiumi (1924–1948–1986–2008), pas Viešpatį iškeliavusiu 2008 metų lapkričio 12 dienos rytą. Vyskupas mirė Kaune eidamas 85-sius metus ir buvo pašarvotas arkikatedroje bazilikoje, prie kurios ir atgulė amžinojo poilsio.

Atsisveikinimas prasidėjo Eucharistijos liturgija, kuriai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Koncelebravo Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Peteris Stephanas Zurbriggenas, Minsko ir Mogiliovo arkivyskupas Tadas Kondrusevičius, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, Telšių vyskupas Jonas Boruta, Vilniaus arkivyskupijos augziliaras vyskupas Juozas Tunaitis, vyskupai emeritai Juozas Preikšas bei Romualdas Kriščiūnas ir 120 atsisveikinti atvykusių kunigų, tarnaujančių įvairiose Lietuvos vyskupijose. Pradėdamas šv. Mišias arkiv. S. Tamkevičius koncelebruojančius dvasininkus bei visus tikinčiuosius pakvietė melstis už velionį vyskupą Vladislovą Michelevičių, kad Viešpats priimtų jį į savo džiaugsmo šalį.

Homilijoje arkivyskupas iš pradžių atkreipė dėmesį, jog visas mirusiojo ganytojo gyvenimas buvo tikras Dievo žodžio skelbimas. Šiame gyvenime įspūdingai spindi 60 metų ištikimos, paklusniai, pareigingai atliktos kunigiškos – iš jų 22 vyskupo – tarnystės metų – šis faktas homilijoje pavadintas mažu stebuklu. „Vyskupas Vladas labai ištikimai tarnavo Bažnyčiai,“ – sakė arkivyskupas. Nors, kaip sakyta homilijoje, „vaikystėje matęs daug vargo, jis visą gyvenimą išliko kuklus, nereikalaujantis sau dėmesio, asketiškas ir visiems už viską dėkingas“. Daugelio Lietuvos kunigų dėstytoją studijų Kauno kunigų seminarijoje metais arkivyskupas apibūdino buvus ypač punktualų ir nepaprastai darbštų, puikų lotynistą, dėsčiusį ir filosofines disciplinas, be to, šešerius metus kasdien, nesiskundžiant, rengdavusį seminaristams dvasines konferencijas. Arkivyskupo homilijoje vyskupas Vladislovas atskleistas kaip kunigo pavyzdys, nekaupęs žemiškų turtų, tačiau aukštos dvasinės kultūros ir plačių interesų asmenybė, kurios didžiausias rūpestis buvo Bažnyčios reikalai, o širdis – seminarija. Užbaigdamas homiliją arkivyskupas pakvietė atsisveikinimo valandą prašyti Viešpatį priimti vyskupą Vladislovą į savo dangiškas buveines ir būti jam gailestingą.

Pasibaigus Eucharistijos liturgijai, giedant Visų šventųjų litaniją, gausi dvasininkų ir tikinčiųjų procesija iš arkikatedros atlydėjo karstą su palaikais prie kapo duobės. Čia atsisveikinimo žodį kurso draugų vardu taręs mons. Vytautas Sidaras atkreipė dėmesį į vyskupų – apaštalų įpėdinių – tarnystę, skirtą dalyti Kristaus dovanas, pakvietė didžiuotis gerais Lietuvos ganytojais ir dėkoti Dievui už juos. Pasak mons. V. Sidaro, vyskupas Vladislovas Michelevičius gal ir nepadarė ypač didelių administracinių darbų, tačiau 60 dvasinės tarnystės metų jam buvo Apvaizdos duoti labai sudėtingais laikais. Prakalbos pabaigoje pasakyta, kad velionio vyskupo palaikai atgulė greta prieš dvejus metus čia palaidoto mons. Pranciškaus Tamulevičiaus – gero savo bičiulio, su kuriuo drauge ėjo pareigas seminarijoje. Mons. V. Sidaras abu šiuos garbinguosius dvasininkus pavadino šventais Bažnyčios žmonėmis, kurie dabar visus gali užtarti pas Viešpatį.

Kauno arkivyskupijos informacijos tarnyba, tel.  (37) 409025  , el. paštas info@kn.lcn.lt