Kristaus Paaukojimo iškilmės Kauno arkikatedroje bazilikoje (2011 02 02)
Paskelbta: 2011-02-02 16:30:20

Vasario 2 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje iškilminga Eucharistijos liturgija bei procesija su žvakėmis, taip pat po šv. Mišių sugiedotu Apreiškimo Mergelei Marijai himnu – Akatistu buvo švenčiama Kristaus Paaukojimo šventykloje iškilmė bei paminėta Pašvęstojo gyvenimo diena dėkojant Dievui už pašaukimus į vienuolinį gyvenimą.

Liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo per dešimt kunigų vienuolių iš jėzuitų, marijonų, saleziečių, pranciškonų ir kapucinų kongregacijų.

Iškilmės pradžioje buvo einama iškilminga procesija su žvakėmis, joje dalyvavo keliolikos arkivyskupijoje įsikūrusių moterų vienuolijų seserys, drauge – ir kiti pamaldų dalyviai.

Pamokslą pasakęs arkiv. S. Tamkevičius pabrėžė Kristaus Paaukojimo iškilmėje Bažnyčios raginimą, kaip šventykloje seneliui Simeonui, džiaugtis Viešpačiu, kuris ateina į žmonių tarpą kaip Gelbėtojas, kaip pasaulio Šviesa. Pasak ganytojo, ši šventė atskleidžia svarbią tikėjimo tiesą: be Kristaus kryžiaus aukos ir šiandien skendėtume pagonybės tamsoje. O ir šiandienos gyvenimo tikrovėje matome, kokia dvasinė naktis netrunka ateiti ten, kur Kristaus šviesa atsitraukia. Tai ir žiniasklaidos puslapiai, fiksuojantys tamsiąsias gyvenimo puses, tai ir 50 ateizmo metų, skelbę melagingą šviesą, tai ir dabarties mesijai, stumiantys Dievą iš visų žmogaus gyvenimo sričių.

„Kristaus Paaukojimo šventė su senelio Simeono žodžiais apie pasaulio Šviesą, šiandien kalba apie kelią Dievo šviesoje, kuriuo eina daug Kristaus sekėjų. Broliai kunigai ir seserys vienuolės, ši šventė jums ypač brangi ir artima. Ji primena dieną, kai ne jūsų tėvai atnešė jus ant rankų į bažnyčią ir paprašė Krikšto sakramento, bet kai jūs patys ar pačios paaukojote savo gyvenimą. Tai, ką jūs anuomet padarėte, pasaulio akimis žvelgiant, buvo kvailystė, tačiau Kristaus šviesoje kiekvienas meilės aktas, lydimas tikro pasiaukojimo, yra didis dvasinis lobis“, – sakė ganytojas, be kita ko, atkreipdamas dėmesį, kad pasaulis kukliai, o dažnai ir gana vargingai gyvenančių seserų dejonių niekada negirdi. Pamokslo pabaigoje paraginta dėkoti Dievui, kitados prie savęs patraukusiam, prašyti jo pagalbos suteikti jėgų ištikimai eiti aukos ir meilės keliu.

Prieš suteikdamas ganytojiškąjį palaiminimą arkiv. S. Tamkevičius nuoširdžiai padėkojo arkivyskupijos parapijose ir rektoratuose tarnaujantiems penkių kongregacijų broliams vienuoliams, taip pat keliolikos moterų kongregacijų seserims, malda ar darbu talkinančioms sielovadoje.

Po šv. Mišių jose giedojusios Kauno seserys benediktinės, kiti pašvęstojo gyvenimo nariai, taip įsitraukę į šią maldą kiti tikintieji, pagarbiai stovėdami, sugiedojo Akatistą. Specialiai šios maldos liturgijai vadovavo arkikatedros klebonas kun. Evaldas Vitulskis, patarnavo diakonai Gytis Stumbras ir br. Kazimieras Kasparavičius OFM.


 

Ganytojo žodis

Tikroji meilė – tai ne emocijos ir ne keli centai, įdėti į elgetos ranką, bet angažavimas kovoti už teisingesnę ir geresnę visuomenę, geresnę Lietuvą; tai gebėjimas atleisti nuoskaudas ir kasdienis tarnavimas vieni kitiems toje vietoje, kur Dievas leidžia mums būti ir veikti.

 Arkivysk. S. Tamkevičiaus herbas+ Sigitas TAMKEVIČIUS

Iš homilijos minint CARITO 30-metį

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune