Nuotraukos – Juozo Kamensko
Vilties šventė Kaune – ilgai rengta ir laukta, tapusi Dievo palaiminta ir pradžiuginusi žmonių širdis – nuaidėjo! Sporto halės prieigose, aplinkinėse gatvėse dar gerokai prieš šventės pradžią buvo matyti automobilių gausa ir tai, jog į Kauną atkeliauta iš įvairių Lietuvos kampelių. Pavieniai žmonės dar skubėjo įsigyti bilietus – visiems vietos pakako, negana to – halė buvo beveik pilnutėlė!
Čia birželio 28-ąją šventėme viltį – Jubiliejaus metų parodytą kryptį. Nuo pat šventės pradžios organizatoriai bei vedėjai – Kauno arkivyskupijos Sielovados skyriaus vadovė Vaida Spangelevičiūtė-Kniežienė bei kunigas Artūras Kazlauskas – susirinkusius drąsino: vilties ir čia gali būti pripildytas kiekvienas, panašiai, kaip viltimi buvo sustiprinti ir pradžiuginti 3 tūkst. Lietuvos piligrimų, kurie kovo pradžioje dalyvavo nacionalinėje jubiliejinėje piligrimystėje Romoje.
„Jubiliejaus moto Vilties piligrimai šioje halėje išsipildė!“ – šitaip didžiausią naionalinį jubiliejinį renginį Lietuvoje apibendrino žmones džiugiai pasveikinęs ir organizatoriams, ypač Kauno arkivyskupui Kęstučiui Kėvalui, padėkojęs apaštalinis nuncijus arkivyskupas Georgas Gänsweinas. Maloniai nuteikė nuoširdūs nuncijaus žodžiai, jog jam Vilties šventė suskambėjo tarsi graži simfonija, be to, ir pasidaljimas, jog jo pažintis su Lietuva prasidėjo dar vaikystėje, kai tėvai jį supažindino su lietuviška muzika.
Šį arkivyskupo G. Gänsweino minėtą išsipildymą bylojo ir halėje per visą programą pasigirstantys plojimai, ir maldos rimtis bei šlovinimas kartu, ir džiaugsmingi veidai išsiskirstant.
Vilties šventėje arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pasidalijo netikėta žinia: palaiminimą visiems siunčia popiežius Leonas XIV! Žinia buvo sutikta dėkingumo plojimais. Jubiliejaus Vilties šventę Šventajam Tėvui pristatė Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Europos vyskupų konferencijos tarybos pirmininkas, tą pačią dieną Vatikane vykusiame šios tarybos susitikime Vatikane.
Vilties šventės programa iki Eucharistijos buvo transliuojama arkivyskupijos YouTube kanale (vaizdo įrašas, kuris jau peržiūrėtas daugiau kaip 3 tūkst. kartų, prieinamas čia >>) bei feisbuko paskyroje ( daugiau kaip 11 tūkst. peržiūrų). Šv. Mišias tiesiogiai transliavo LRT televizija bei „Marijos radijas“.
Mūsų viltis – pagrįstas lūkestis
„Jeigu esame čia, tai jau išgirdome Viešpaties kvietimą“, – sakė pirmasis šventės svečias kunigas brolis Pijus Eglinas OP, dalijęsis apie krikščionio piligrimystę ir viltį – tokią, kuri, pasak brolio dominikono, tarsi inkaras neleistų dreifuoti mūsų gyvenimo laivui.
„Mes visi, žmonės, esame gyvenimo kelyje, bet tikintis žmogus žino, kur veda jo kelias“, – kalbėjo svečias. Jo mintimi, apie mūsų tikėjimą ir išgelbėjimą viską pasako svarbiausia Evangelijos eilutė: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3, 16) ir kiekvienam asmeniškai skirta apaštalo Pauliaus mintis: „Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas “ (Rom 10, 9).
Tačiau, pasak br. Pijaus, šiandienos žmogus jau nebeturi „failo“, ant kurio būtų užrašyta „Dievas“ – tikėjimas nebėra savaime suprantamas.
Tad ir popiežius Pranciškus, skelbdamas Jubiliejų, akino sugrįžti prie krikščioniško gyvenimo pamatų: piligrimystės ir vilties. Mūsų piligrimystės kelias – tai gyvenimas nuo gimimo iki mirties slenksčio ir anapus jo, sugrįžtant pas Tėvą. „Jis jau eina tavęs pasitikti, nors tavęs dar nesimato horizonte!“ – drąsino žmones br. Pijus. O viltis, pasak jo, nėra optimizmas ar pozityvumas – tikinčiam žmogui tai pagrįstas lūkestis, tai ne vienkartinė, bet ugdoma dorybė, ant kurios galima statyti savo gyvenimo namus.
Dievui nėra negalimų dalykų
Jungtinės tarptautinės Lietuvos, Slovakijos, Anglijos šlovinimo pajėgos, vadovaujamos tėvo redemptoristo Rastislavo Dluhý, visus halėje netrukus pakėlė iš vietų. Ar jaunam, ar vyresniam – visiems vėrėsi burnos, aukštyn kilo rankos šlovinti Viešpatį. Ir linko keliai Švenčiausiojo Sakramento adoracijai. Viešpats buvo galingai pašlovintas ir pagarbintas Jubiliejaus metų vilties mieste!
„Esu aplankęs 15 šalių, ir pirmoji iš jų buvo Lietuva“, – be kita, netikėtai pasakė ypač lauktas svečias Marcinas Zielińskis, kurio malda ir raginimai kvietė pažvelgti į savo žaizdas: o kur mums labiausiai skauda? Kur ta vieta, kur Jėzus galėtų ateiti ir duoti viltį būti išgydytiems?
M. Zielińskis liudijo sutikęs Jėzų tik būdamas 15 metų, nors augo tradicinėje katalikiškoje šeimoje. Jį patraukė parapijos klebono homilijos apie tai, kaip Evangelija išsipildo gyvenime. Ir tai vyksta šiandien! Pasak Marcino, tai buvo kažkas nauja. Nuo tada jis pradėjo kasdien eiti į šv. Mišias, skaityti Šventąjį Raštą, užsidegė noru melstis už sergančius žmones.
Svečias drąsino: Dievui nėra negalimų dalykų. O Jo meilės patyrimas teikia drąsos, nes kas myli, tas nebijo. Apaštalai jau nebijojo eiti ir skelbti Evangelijos, kai Šventoji Dvasia ant jų nusileido.
Tokia Dievo meile įtikėjusi jauna moteris Emilija čia pat, halėje, miniai paliudijo, kaip ji po 2,5 metų ją varginusio viso kūno paralyžiaus, negalėjimo vaikščioti ir kalbėti, po daugybės vizitų pas gydytojus, ekstrasensus, būrėjus, buvo Jėzaus išgydyta ir išlaisvinta, kai išgirdo Jo žodžius: „Kelkis ir eik.“
Halėje – milžiniška klausykla
Prie išstatyto Švenčiausiojo skambėjo šventės savanorio skaitomas Dievo žodis, o vėliau visi buvo pakviesti atlikti Atgailos akto. Maldai vadovavo Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Saulius Bužauskas. Bemaž pusšimčiui Lietuvos kunigų vyskupai įteikė stulas kaip siuntimo ženklą patarnauti teikiant Sutaikinimo sakramentą. Du halės sektoriai tapo milžiniška klausykla, prie kurios netrukus išsirikiavo eilės norinčiųjų atlikti išpažintį.
Viltis kaip gyvenimo aliejus
„Drįskite būti vilties žmonėmis! Būkime Jo vilties švyturiais mūsų broliams ir seserims, mūsų miestams ir mūsų Tėvynei. Švieskime ta nuostabia dovana, kuri spindi mumyse dangaus džiaugsmu“, – sakė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, vakarop halėje su LIetuvos vyskupais švenčiant Eucharistiją.
Arkivyskupo mintimi, mums Viešpats dovanojo gyvenimą „su prasme ir be pabaigos, ir niekas šitame pasaulyje nėra pasiūlęs daugiau“. Jėzus, praėjęs šios žemės keliais, žengęs į mirties slėnį ir prisikėlęs, mums dovanoja šį gyvenimą ir viltį. Todėl viltis yra labai brangi, gyvybiškai motyvuojanti, „gyvenimo aliejus“.
„Vilties šventėje susirinkome dėl vilties, kuri neapvilia, neapgauna“, – kalbėjo ganytojas, primindamas šiuos Jubiliejaus skelbimo bulėje popiežiaus Pranciškaus užrašytus žodžius.
Homilijoje vis dėlto apgailestauta, jog daug žmonių Kaune, Lietuvoje ir pasaulyje yra praradę viltį ir tikėjimą. Be to, kiekvieną žmogų gali ištikti nevilties tikrovė. Beviltiškumo nuostatą žmogus gali ir sąmoningai pasirinkti.
Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmės išvakarėse arkivyskupas kvietė žvelgti į didžiųjų apaštalų vilties liudijimą. Jie buvo patyrę, ką reiškia atsidurti beviltiškose situacijose. Tačiau būtent griuvėsiuose išaugo viltis, nes abu sutiko gyvąjį Dievą. Viltį gali išlaikyti tik tas, kuris yra bendrystėje su Kristumi. Bažnyčios bendruomenė duota pastiprinti vieni kitus vilties gyvenimui.
Šv. Mišių pabaigoje iš visų širdžių arkivyskupo paraginimu buvo sukalbėta „Sveika, Marija“ – malda mūsų Vilties Motinai.
Mišiose giedojo Egidijus Bavikinas, Kauno sakralinės muzikos mokyklos ansamblis „Cantores urbis“, grojo styginių kvartetas „Cordae David“. Giedojimui vadovavo kunigas dr. Vilius Sikorskas bei meno vadovas Mindaugas Radzevičius.
„Garbė Jėzui Kristui!“ – šitaip džiaugsmu alsuojančią halę pasibaigus Eucharistijos liturgijai pasveikino visų mylimas ir žinomas Linas Adomaitis, kartu su chorais „Dangi“ ir „Dangiukai“ bei jų vadove Danguole Beinaryte dovanojęs žmonėms šviesos ir vilties kupiną koncertą.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
