KRYŽIAUS kelio procesija Kaune (2015 04 03)
Paskelbta: 2015-04-04 10:37:54

Fotografijos Manto Kuraičio

Fotografija Manto Kuraičio

Balandžio 3 d. vakarą Kaune nuo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios prasidėjo tradicinė Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelio procesija miesto gatvėmis į arkikatedrą baziliką, kurią organizavo arkivyskupijos kurija.

Fotografija Manto Kuraičio

 

Fotografija Manto Kuraičio

Po Kristaus Kančios pamaldų arkikatedroje, parapijų bei rektoratų bažnyčiose labai gausiai susirinkę į procesiją arkivyskupijos ganytojai, gausus būrys miesto parapijose bei rektoratuose tarnaujančių kunigų, įvairių kongregacijų seserų vienuolių, daug jaunų žmonių, šeimų su žvakėmis rankose ėjo beveik dvi valandas trukusį kelią Laisvės alėja, Vilniaus gatve, atmindami ir apmąstydami Viešpaties kančią, jo mirtį ant kryžiaus dėl visos žmonijos išgelbėjimo.

Prie procesijos tą vakarą prisijungė ir miesto svečių, drauge ėjo būrelis jaunų katalikų, atvykusių iš kitų šalių ir studijuojančių Kauno universitetuose. Procesijos tvarka ir rimtimi rūpinosi jaunieji Jono Pauliaus II piligrimų centro savanoriai.

Šventąjį Kryžių nešęs Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ ( vėliau kryžių nešė ir vyskupas Kęstutis Kėvalas) paragino eiti Viešpaties kančios kelią apgailint savo ir kitų žmonių kaltes, ypač melstis už taiką pasaulyje, tuose kraštuose, kurių gyventojai kenčia karo, persekiojimų baisumus, šiais Pašvęstojo gyvenimo metais taip pat melstis už Dievui savo gyvenimą pašventusius vienuolius.

Kryžiaus kelio maldai vadovavo Kauno I dekanato dekanas mons. Vytautas Grigaravičius, o apmąstant Jėzaus kančią 14-oje Kryžiaus kelio stočių Šventąjį Raštą skaitė 14 dvasininkų – vyskupas Kęstutis Kėvalas, mons. Vytautas Grigaravičius bei parapijų klebonai ar vikarai: Gytis Stumbras, Dainius Lukonaitis, Tomas Trečiokas, Audrius Martusevičius, Renaldas Šumbrauskis, Virginijus Birjotas, Tomas Pilchas OFM Cap., Linas Šipavičius, Darius Vasiliauskas, Nerijus Pipiras, Paulius Saulius Bytautas OFM, Evaldas Vitulskis. Mąstymus skaitė Kauno kunigų seminarijos klierikai – Vincentas Lizdenis ir Liutauras Vilėniškis, o maldavimus – seserys vienuolės: benediktinės, Marijos tarnaitės, pranciškonės, vargdienės ir eucharistietės. Šiais metais Kryžiaus keliui apmąstyti buvo pasitelkti kun. Kęstučio Dvarecko tekstai iš meditacijų knygos „Nukryžiuotos meilės keliu“ (2014, parengta kartu su dail. Vaidotu Kvašiu ir Andriumi Navicku). Giedojimui vadovavo sesuo benediktinė Celina Galinytė.

Fotografija Manto Kuraičio

Ši besimeldžianti minia tą vakarą nešė miestui gerąją naujieną – visų žmonių išgelbėjimą per Kristaus kryžiaus kančią ir mirtį,  paliudijo miesto gyventojams ir svečiams (nemažai jų vakarojo centro ir senamiesčio kavinėse) savo tikėjimą ir ištikimybę žmonių išduotam, mirti didelėse kančiose pasmerktam Viešpačiui. Labai jautrūs Kryžiaus kelio stočių tekstai skatino atverti širdis tam skausmui, kurį Jėzus patyrė savo kančios, atmetimo, patyčių kelyje, apmąstant kartu su minėtų meditacijų autoriumi ir meldžiantis: „Kas aš tau, Viešpatie? Mirties akivaizdoje norisi daug kalbėti, o tereikia prarasti žadą, idant išgirsčiau tavo meilės prisipažinimą, meilės, kuri visa pakelia <...> Pasigailėk mūsų, Viešpatie.“

Fotografija Manto Kuraičio Fotografija Manto Kuraičio

Prie arkikatedros durų apmąstę paskutinę Kryžiaus kelio stotį – Viešpaties palaidojimą po baisios mirties ant kryžiaus, tačiau viltingai skelbę savo malda: „Viešpatie, padėk mums tikėti, kad pabaiga gali būti nauja pradžia ir kad kapas yra tik tarpduris naujai gyvybei... kad Tu esi Viešpats – gyvųjų ir mirusiųjų“ procesijos dalyviai atėjo į arkikatedrą.

Čia kartu su arkivyskupu meldėsi baigiamąja malda ir buvo palaiminti Šventojo Kryžiaus relikvija. Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius nuoširdžiai padėkojo tokiems gausiems Kryžiaus kelio procesijos dalyviams (jų buvo pilna arkikatedra), palinkėjo gražių Viešpaties Prisikėlimo švenčių pakviesdamas į Velyknakčio vigilijas savo parapijų bažnyčiose.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

 

Ganytojo žodis

ŠVENTUMAS yra keliaujančiųjų savybė. Kai žvelgiame į tuos, kurių šventumą Bažnyčia yra oficialiai pripažinusi, matome galutinį vaizdą, užfiksuotą per jų gimimą dangui. Bet kol jie gyveno – nė vieną akimirką nebūtų pasakę: jau viską pasiekiau, viskas tobula <...>. Tad nebijokime, kad dar nesame pasiekę – kelias atviras.

 Arkivysk. L. Virbalo herbas+ Lionginas VIRBALAS SJ

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune