Sužadėtinių rengėjų mokymai arkivyskupijos Šeimos centre (2016 02 19–20)
Paskelbta: 2016-02-24 20:57:31

Vasario 19–20 d. arkivyskupijos Šeimos centre vyko sužadėtinių rengėjų mokymai, kuriuose dalyvavo sutuoktinių poros iš įvairių Kauno arkivyskupijos dekanatų ir parapijų. Šie mokymai yra tęstiniai, susidedantys iš kelių skirtingų seminarų. Savaitgalio seminarą tema „Darbo su grupe metodai“ vedė Vilniaus arkivyskupijos Šeimos centro darbuotoja, šeimų bendruomenių koordinatorė, viena iš Sužadėtinių rengimo Santuokai programos pagal grupinio darbo metodiką sudarytojų socialinio darbo magistrė Vijoleta Vitkauskienė.

Po trumpos maldos seminaro vedėja papasakojo, kodėl Šeimos centruose buvo nuspręsta sužadėtinius rengti mažose grupėse, o ne srautinėse paskaitose, kaip buvo kuriama programa ir su kokiais iššūkiais susiduriama rengiant sužadėtinius Santuokai. „ Nuo paskaitų perėjome prie grupių iš pagarbos sužadėtiniams. Poros turi patirtį, jos gali praturtinti viena kitą. Grupės pliusas – skirtingos nuomonės. Turime užsidėti „tyrinėtojo akinius“. Geriausiai sužadėtinių grupei apibūdinti tiktų dažnai popiežiaus Pranciškaus vartojamas Bažnyčios kaip „karo lauko ligoninės“ palyginimas. Anot popiežiaus, beprasmiška gaišti laiką, aiškinantis sužeistų žmonių kraujo sudėtį, cholesterolio lygį, bet reikia kuo greičiau malšinti skausmą ir perrišti žaizdas. Reikia pradėti nuo svarbiausių dalykų. Grupės pradžioje turime pabūti ausimis, kurios išklauso, „šiukšliadėžėmis“, į kurias sužadėtiniai gali supilti savo nuoskaudas, pasipiktinimą, nusivylimą - tarsi sukasti dirvą, nes tik tada beriama sėkla galės sudygti“, - kalbėjo V. Vitkauskienė.

Pirmąją seminaro dieną pagrindinis dėmesys skirtas grupės struktūrai aptarti: koks grupės ir pačių kursų tikslas, kaip nustatomos grupės taisyklės, kokia rekomenduojama grupės trukmė, kokie jos vystymosi etapai ir pan. Prelegentė taip pat pakvietė seminaro dalyvius stabtelėti ir pabūti su savimi. Tada pagalvoti, kokiu simboliu kiekvienas apibūdintų save, o paskui pasidalyti su savo sutuoktiniu ir atrasti, kas juos jungia. Kiekviena grupės vedėjų pora turi savitą stilių – todėl svarbu gerai save pažinti ir dalytis poroje. Svarbi žinia sužadėtiniams: santuokoje bus sunkumų ir tai normalu. Geroji naujiena – susipykus nebūtina skirtis.

Antroji seminaro diena pradėta Šventojo Rašto skaitiniu. Vijoleta Vitkauskienė paragino vedant sužadėtinių grupę visada turėti Šventąjį Raštą, pristatyti, kokia tai knyga (gana dažnai sužadėtiniai nebūna jos matę), supažindinti su rekomenduojamais skaitiniais. Ji drąsino dalyvius būti atvirus, tvirtus savo kalba, neišsigąsti, jei sužadėtiniai nėra katalikai (gali būti, jog kai kurie nemoka net persižegnoti). Būti jų palydėtojais, bendrakeleiviais, o ne mokytojais. Mažose grupelėse susirinkusieji diskutavo apie gero mokytojo savybes, atliko pratimus poroje, aptarė penkias meilės kalbas. Po to būsimieji sužadėtinių grupių vadovai išbandė vaidmenų žaidimus, modeliavo situacijas, galinčias kilti vedant sužadėtinių grupes. Mokymų metu vyko daug diskusijų: dalyviai kėlė įvairius klausimus, drauge ieškojo atsakymų. Taip pat bandė atpažinti savo gynybines reakcijas ir kylančius jausmus.

Keletas dalyvių atsiliepimų.

Patiko seminaro vedimas – lengvas, su humoru, su pavyzdžiais, su mūsų trumpais vaidinimais. Jų galėtų būti ir daugiau.

Viskas naudinga ir suprantama. Patiko situaciniai žaidimai, galimybė išsakyti ir išklausyti įvairias patirtis, klausimus.

Man labai patiko šis savaitgalis. Kažko išskirti negalėčiau, bet viskas naudinga. Jaučiausi kaip sužadėtinė, galėjau patyrinėti įvairias situacijas savo šeimoje ir iškart pritaikyti. Buvo labai prasmingas darbas grupėje, patiko betarpiškas lektorės bendravimas, savaitgalio nuotaika liko pakylėta.

Reikia „suvirškinti“, ką išgirdau. Nuostabi paskaita, gaila, kad baigėsi taip greitai. Labai suprantamas, aiškus išdėstymas. Buvo naudinga pabūti ir vedėjo, ir sužadėtinio „batuose“.

Mintis, kad sužadėtinius turime palydėti, o ne atversti, tapo aiškesnė. Darbo grupėje imitacija buvo naudinga ir leido pajusti, su kokiais iššūkiais galime susidurti tikrovėje. Norėčiau daugiau sužinoti, kaip atpažinti savo ir dalyvių gynybines reakcijas.

Šiuos mokymus parėmė Vokietijos katalikų akcija Renovabis ir Lietuvių katalikų religinė šalpa.

Ganytojo žodis

ŠVENTUMAS yra keliaujančiųjų savybė. Kai žvelgiame į tuos, kurių šventumą Bažnyčia yra oficialiai pripažinusi, matome galutinį vaizdą, užfiksuotą per jų gimimą dangui. Bet kol jie gyveno – nė vieną akimirką nebūtų pasakę: jau viską pasiekiau, viskas tobula <...>. Tad nebijokime, kad dar nesame pasiekę – kelias atviras.

 Arkivysk. L. Virbalo herbas+ Lionginas VIRBALAS SJ

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune