Gailestingumo jubiliejaus iškilmės Šiluvoje (2016 09 11)
Paskelbta: 2016-09-11 17:00:38

Fotografijos Marijos Stanulytės

Šiais jubiliejiniais metais pagrindinę Švč. M. Marijos Gimimo atlaidų dieną, rugsėjo 11-ąją, Šiluvoje šventėme Šilinių kulminaciją – Gailestingumo jubiliejaus iškilmes. Visomis šį sekmadienį aukotomis šv. Mišių intencijomis melsta Viešpaties gailestingumo seneliams ir vienišiems, tiems žmonėms, kurie gailestinga širdimi rūpinasi pagelbėti apleistiesiems, ypač našlaičiams ir beglobiams vaikams, taip pat prarandantiems viltį ir tikėjimą, dėkota už tuos žmones, kurie padeda atpažinti gailestingąjį Jėzaus veidą, melsta malonės priimti Dievo gailestingumą.

Sekmadienio popietę Šiluvą pasiekė beveik 800 Gailestingumo žygio iš Kryžių kalno į Šiluvą dalyvių, vadovaujamų Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio. Šiemetiniame žygyje dalyvavo ir grupės iš Lenkijos, Vokietijos ir kt.

„Turime priimti iš Dievo Jo gailestingumą, tada pajėgsime juo dalytis“, – sakė aikštėje Šilinių dalyvius katechezėje sveikinęs kun. Erastas Murauskas. Šiluvos parapijos klebonas kvietė priimti atlaidų malonę – iš naujo prisiglausti prie Viešpaties kaip Jo vaikams, kad Jis atkurtų mūsų širdyse ir pasaulyje tai, kas buvo sugriauta, pripildytų savo džiaugsmo, pamokytų, kaip reikia atleisti, džiaugtis kaip vaikams, atgaivintų viltį.

Visai netrukus, po katechezės, Dievo Motinos litanijos invokacijos iš jaunų širdžių pasklido aikštėje – jas giedojo jungtinis Vitos Liaudanskaitės-Vaitkevičienės vadovaujamas šių iškilmių choras, susidedantis net iš kelių kolektyvų: tai VDU KTF choras „Veritas“, mišrus jaunimo choras „Exaudi“, Vilniaus Dievo Gailestingumo, Pal. Jurgio Matulaičio, Šventojo Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) parapijų chorai bei pučiamųjų instrumentų kvintetas „Brass Bravo“ (vad. Andrius Dirmauskas), vargonavo Dalia Jatautaitė.

Daugiatūkstantinė minia pasitiko dvasininkų procesiją, žengiančią prie altoriaus priešais Baziliką švęsti Eucharistijos. Ją su Lietuvos vyskupais kaip viena šeima šventė piligrimų minia, pripildžiusi erdviąją Šiluvos aikštę ir jos prieigas.

Eucharistijos liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas, nuoširdžiai sveikinęs visus iškilmių dalyvius, kvietęs visiems drauge melsti Viešpaties gailestingumo dovanos – dvasinio atgimimo Lietuvai.

Eucharistiją koncelebravo apaštališkasis nuncijus Baltijos kraštams arkivyskupas Pedro López Quintana, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Telšių vyskupas Jonas Boruta, Vilniaus arkivyskupijos augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis, Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis. Patarnavo Kauno ir Telšių seminarijų diakonai, klierikai, pasauliečiai vyrai, besirengiantys nuolatinei diakonystei. Drauge maldoje dalyvavo Evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis, Kauno Apreiškimo Švč. M. Marijai stačiatikių bažnyčios klebonas dekanas Nikolajus Murašovas.

„Pagrindinė Evangelijos žinia, kurią mums nuolat primena popiežius Pranciškus ir kuri ypatingai skamba šiais Gailestingumo jubiliejaus metais, – Dievas mus myli ir lydi, kaip lydėjo Jėzaus protėvius. Švęsdami Marijos Gimimą, apmąstydami jos istoriją, pagalvokime, ar leidžiame, kad Dievas keliautų su mumis, būtų mūsų šeimose, visuomenėje“, – sakė savo homilijoje arkivyskupas L. Virbalas.

Ganytojas atkreipė dėmesį, jog Dievo artumas nevaržo žmogaus laisvės, atvirkščiai, tik padeda ja pasinaudoti taip, kad laisvė netaptų savivale ir būtų naudinga mažai grupelei. Bažnyčia, pasak ganytojo, nėra ramstis siekiantiems užimti geresnę padėtį, įgyti svarbų vaidmenį visuomenėje, tačiau ji džiaugiasi tais, kurie, vadovaudamiesi evangelinėmis vertybėmis, stoja mažųjų ir silpnųjų pusėn, gina gyvybę ir šeimą.

„Dievas yra visų Tėvas. Todėl visi esame broliai ir seserys: silpnesnieji ir užimantys atsakingas pareigas, auginantys nuostabias šeimas ir patiriantys santuokos griūtį, krikščionys ir musulmonai, lietuviai, lenkai, žydai... Visi galime patirti Dievo gailestingumą ir juo dalintis“, – kalbėjo arkivyskupas, savo homilijoje primindamas visų pašaukimą būti gailestingumo žmonėmis. Nesibaigiantis karas Artimuosiuose Rytuose, krikščionių ir kitų žmonių persekiojimai ir nusikaltimai prieš žmogiškumą, teroristiniai aktai – visa tai, ganytojo žodžiais, „šaukte šaukia: be gailestingumo toliau neįmanoma gyventi!“ Homilija (visą tekstą skaityti čia >>) užbaigta paraginimu Gailestingumo Motinos Marijos vaikams, broliams ir seserims, būti gailestingiems, kaip gailestingas yra mūsų dangiškasis Tėvas. (Homilijos vaizdo įrašas >>, autorius Juozas Kamenskas)

Visuotinėje maldoje, be kita, maldauta, kad Viešpats padėtų XXI a. pasauliui ir Lietuvai atpažinti Gailestingumo Veidą, išmokti gerbti religijos laisvę ir užbaigti krikščionių persekiojimus, sušildyti žmogiškuoju artumu praradusius tikėjimą ir viltį.

Arkivyskupijos jaunimas, šią vasarą keliavęs į Pasaulio jaunimo dienas Krokuvoje, atnašų procesijoje nešė savo piligrimystės vaisius, „Carito“ bendradarbiai – iš gailestingumo darbų kilusias maldas ir intencijas, o jauna sutuoktinių šeima – duoną ir vyną, kad Viešpats perkeistų į savo Kūną ir Kraują ir visus pamaitintų suvienydamas su savim ir visus tarpusavyje.

Kaip broliai ir seserys, kaip vieno Tėvo vaikai, Eucharistijos dalyviai meldėsi Jėzaus išmokyta „Tėve mūsų“ malda. Jie buvo pasveikinti ganytojų su ramybės palinkėjimu ir patys linkėjo vieni kitiems Kristaus ramybės.

Visus suvienijančią šv. Komuniją aikštėje ją gausiai priimantiems žmonėms dalijo ne tik vyskupai ar kunigai. Ją išdalyti pagelbėjo ir specialiai šiai tarnystei Kauno arkivyskupijoje parengti pasauliečiai – ekstraordinariniai Komunijos dalytojai, kurie padeda, esant reikalui, ir šv. Mišiose, o labiausiai pasitarnauja nunešdami Komuniją ligoniams į namus.

Užbaigiant liturgiją brolius vyskupus, kunigus, valdžios atstovus, visus tikinčiuosius pasveikino, popiežiaus Pranciškaus artumą, kartu su apaštališkuoju palaiminimu Lietuvai perdavė apaštališkasis nuncijus Baltijos kraštams arkivyskupas Pedro López Quintana, išsakydamas džiaugsmą, drauge su kitais, kaip piligrimui, apsilankyti Šiluvoje, privilegijuotoje Marijos garbei skirtoje Lietuvos šventovėje.

„Visų didžiausias gailestingumas yra Jėzaus buvimas tarp mūsų, suteikiantis artumą ir bičiulystę.  Jis eina kartu su mumis, rodo mums meilės kelią, pakelia kai nupuolame – ir tai daro su tokiu švelnumu! – palaiko mus sunkumuose, lydi mus visose mūsų gyvenimo aplinkybėse. Mums atveria akis, kad galėtume pamatyti mūsų ir pasaulio skurdą, bet tuo pat metu mus pripildo vilties. Tai yra mūsų taikaus ir laimingo gyvenimo šaltinis. Ir nepaisant gyvenimo kančių ir išbandymų, niekas negali iš mūsų atimti šios taikos ir laimės. Savo švelnumu Viešpats atveria mums savo širdį, mums atveria savo meilę. Viešpats yra „alergiškas“ širdies kietumui“, – sakė arkivyskupas Pedro López Quintana (visą sveikinimą žr. >>).

Apaštališkajam nuncijui, vyskupams, kunigams, visiems už dalyvavimą Eucharistijoje, Šiluvą lankantiems piligrimams, transliaciją rengusiai Lietuvos televizijai dėkojęs Kauno arkivyskupas L. Virbalas pranešė, jog Vašingtono bazilikoje spalio 9 d. bus švenčiamas ten įsteigtos Šiluvos Dievo Motinos koplyčios 50-metis, tad šia proga LVK delegatui užsienio lietuvių sielovadai prel. Edmundui Putrimui įteikė dovaną – vėliavą su Šiluvos Dievo Motinos paveikslu.

Šv. Mišioms atlaidų sekmadienį vadovavo, homilijas sakė kunigai Kęstutis Bekasovas, Kęstutis Brilius MIC, mons. Vytautas Grigaravičius. Už jaunuosius žygio iš Kryžių kalno dalyvius Mišias aukojo arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius. Piligrimams sielovadinius pasitarnavimus teikė Kauno I dekanato kunigai. Tądien Šiluvoje giedojo Gargždų parapijos, Raseinių parapijos Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos, Kauno Pal. Jurgio Matulaičio, Klaipėdos Šv. Kazimiero parapijų chorai.

Vakaro šv. Mišiose prašyta drąsos krikščionims būti gailestingumo veidu visuomenės atstumtiesiems. Liturgijai vadovavo ir homiliją pasakė vysk. Kęstutis Kėvalas. Pasak ganytojo, mes Lietuvoje turime unikalią patirtį – galime mąstyti apie Dievo gailestingumą per Jėzaus kalbėjimą ses. Faustinai Vilniuje (ji tai atskleidė savo „Dienoraštyje“). Be kita, minėta, jog gailestingumas kyla iš asmeninės patirties. Mes, kaip tauta, esame labai sužeisti okupacijų. Pasak ganytojo, dėl to turime gilaus nepasitikėjimo, liūdesio, pesimizmo. Tačiau jei tai skleidžiame toliau, esame negailestingi kitiems. Homilijoje paraginta stebėti save, kad neatimtume iš kitų drąsos, vilties. Mes, krikščionys, turime stengtis daugiau kitų nesužeisti. Bažnyčia turi būti gydanti tokias žaizdas, išlaisvinanti.  

Šiluvoje piligrimai kviečiami ir į kultūrines programas. Rugsėjo 10 d. giesmės ir liudijimų vakarą surengė krikščioniškų giesmių atlikėjas Arūnas Raudonius, o rugsėjo 11 d. po vakaro Mišių išskirtinis Šilinių koncertas. Tarptautinių konkursų laureatai Liudas Mikalauskas (bosas) Audronė Juozauskaitė (fortepijonas) atliks koncertinę programą „Keliaujant su šv. Jonu Pauliumi II“. Programoje – tekstai ir dainos pagal šv. Jono Pauliaus II žodžius ( kompozitorius Placido Domingo jaunesnysis, tekstus į lietuvių kalbą vertė ses. Liucija Grybaitė FMA).

 Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

 

<

Ganytojas

Viešpats mums leidžia suprasti, kad tarnysčių ratas turi būti platesnis, kad reikia jas skatinti ir prašyti, jog kiekvienas Bažnyčios narys pagal gautus talentus ir užduotis atsakingai bei visomis jėgomis prisidėtų prie Dievo karalystės kūrimo.

 Arkivysk. L. Virbalo herbas+ Lionginas VIRBALAS SJ
(iš homilijos birželio 24 d. )

Aktualu

Pamaldos

Šiluva

Jono Pauliaus II piligrimų kelias

Marijos radijas

Šv. Kazimiero knygynas Kaune

Svečių namai

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Parama