Prel. Edmundo Putrimo, LVK delegato užsienio lietuvių sielovadai, homilija Šiluvoje, maldos už lietuvius pasaulyje dieną (2018 09 16)
Paskelbta: 2018-09-20 17:34:56

Broliai, seserys, dvasininkai, mieli šių Mišių dalyviai, „Marijos radijo“ klausytojai,
garbė Jėzui Kristui!

Nuoširdžiai dėkoju J. E. Kauno arkivyskupui Lionginui Virbalui už sutikimą šią dieną (maldos už lietuvių pasaulyje – red. past.) skirti Šilinių atlaiduose, švenčiant 410 metų Švč Mergelės Marijos pasirodymų sukaktį šiame gražiame pušynais pasipuošusiame Lietuvos kampelyje. Mišių intencija – prisiminti visus lietuvius, gyvenančius 45 pasaulio kraštuose. Dėkoju visiems šias Mišias koncelebruojantiems dvasininkams, dalyviams piligrimams ir „Marijos radijo“ klausytojams už jūsų maldas, kurios vienija mus kaip vienos tautos vaikus.

Kai Švč. Motina Marija apsireiškė Šiluvoje keliems vaikučiams ir aklam seneliui, ji graudžiai verkdama pasakė: „Verkiu dėl to, kad prieš tai šioje vietoje buvo garbinimas mano Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama žemė…“ Ji kalbėjo ne tiktai tiems liudininkams, kurie stovėjo pievoje prie akmens ir ne tik Šiluvos gyventojams, bet visiems katalikams, visiems laikams. Iki šios dienos jos pranašiški žodžiai atskleidžia kristocentrišką tikėjimo ir vertybių kelią ir suteikia tvirtą gyvenimo pagrindą mūsų tautai, valstybei, bendruomenėms išeivijoje ir šeimoms. Anot filosofo prof. Antano Maceinos, „tautos vienybė, jei ji nėra sukurta, dirbtina, tai yra teigiamas bruožas. Antikristinė vienybė yra pagrįsta prievarta ir grėsme, o Kristaus vienybė remiasi laisve, meile ir auka. Antikristinė vienybė remiasi neapykanta, slepiama po meilės kauke... Krikščioniška meilė pasireiškia pasiaukojimu, laisvu pasirinkimu“ („Ateitis“, Nr. 3, p. 20).

Po kelių dienų į Lietuvą atvyksta Šv Petro įpėdinis popiežius Pranciškus. Nuostabu, kad jis atvyksta, kai Lietuva švenčia savo laisvės ir nepriklausomybės šimtmetinį jubiliejų ir taip pat popiežiaus Jono Pauliaus II vizito mūsų krašte 25-metį. Kaip ir popiežius Jonas Paulius II, taip ir popiežius Pranciškus pradės savo apaštališkąją kelionę Gailestingumo mieste, sostinėje Vilniuje. Jis pradės savo apsilankymą malda Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Marijos koplyčioje. Gailestingumo dvasia yra Pranciškaus pontifikato pagrindas, kuris atsispindi jo kalbose ir veikloje. Popiežius, žvelgdamas į šių dienų žmonijos dvasines bei socialines žaizdas, yra įsitikinęs, kad visai žmonijai būtina atnaujinti, gilinti gailestingumą savyje.

Gailestingumas reiškia, kad Jėzus „pasilenkia prie žmogaus žaizdų, jo silpnumo bei mažumo, atsižvelgia į jo poreikius. Su žmogumi Jis bendrauja ne iš savo galybės pozicijų, bet priimdamas jį tokį, koks jis yra… Be gailestingumo neįmanoma kalbėti apie išgelbėjimą“ (popiežius Pranciškus, „Tiltai“, p. 130).

Šių Mišių Morkaus Evangelijos ištraukose per apaštalus Jėzus mums užduoda klausimus: „Kuo mane žmonės laiko?“ ir „O kuo jūs mane laikote?“ Ne krikšto metrikai arba rožančius, gulintis stalčiaus gilumoje, liudija, kad esame krikščionys, bet mūsų gailestingi darbai, elgesys, šlovinimas gerbiant šventas dienas ir religines šventes atspindi mūsų katalikiškąsias vertybes.

Kai buvome krikštijami, kunigas klausė: „Ar tiki į Jėzų Kristų?” Tada už mus atsakė mūsųir krikšto tėvai. Dabar, kai jau esame suaugę, esame paties Kristaus klausiami: „O kuo jūs mane laikote?” Vieni gal laiko Kristų nuostabiu mokytoju, kiti socialinės lygybės skelbėju, geru psichologu, magu ar net priešu, varžančiu mano laisvą valią. Kristaus klausimas „O kuo tu mane laikai?” priverčia mane apmąstyti: ką aš tikiu? Formuluodami savo asmeninį tikėjimo išpažinimą, junkimės su šv. Petru išpažindami: „Tu esi Mesijas“ ir „ tu žinai, kad tave myliu“ (plg. Jn 21,16).

Savo knygoje „Šiluva Žemaičių istorijoje“ autorius kun. Stasys Yla mini, kad 1776 metais vysk. Steponas Giedraitis dėl Marijos paveikslo vainikavimo, baigdamas savo raštą, pritaikė tinkamą Šiluvos Dievo Motinos bažnyčiai šūkį: Salutate Mariam, quae multum laboravit in vobis („Sveikinkite Mariją, kuri tiek daug gero yra jums padariusi“) (p. 391). Dėkokime Jėzui Kristui per Mariją, kuri visuomet globojo ir globoja mūsų tėvynės vaikus per okupacijas, trėmimus, atgavus nepriklausomybę, visus vaikus namuose ir toli nuo savo namų. Tegul Motinos Marijos pasakyti žodžiai jai apsireiškiant Šiluvoje prieš 410 metų šiandieną skamba, atgaivina ir numalšina mūsų dvasinį badą ir stiprina mūsų katalikišką bei tautinę tapatybę. Maldaujame malonių visiems Lietuvos žmonėms bei mums, kurie esame šios tėvynės vaikai, gyvenantys ar Europoje, ar Šiaurės, ar Pietų Amerikoje, ar Australijos žemynuose, išsaugoti ištikimybę Kristaus Evangelijai ir meilę bei pagarbą savai tautai.
Amen.

Ganytojo žodis

„KRISTUS JĖZUS – mūsų viltis.“ Šia žinia norime gyventi, ja norime dalintis su visais. Jūsų apsilankymas skatins mus, Lietuvos katalikus, drąsiai skleisti Evangelijos šviesą, rūpintis šeimomis, prabilti į jaunimo širdis, būti arti visų, kurie ieško ne vien duonos, bet ir teisingumo bei vilties.

 Arkivysk. L. Virbalo herbas+ Lionginas VIRBALAS SJ
Padėkos žodis popiežiui Pranciškui Kauno Santakoje

Liturginis kalendorius

Pamaldos

2018 – Trakų Dievo Motinos Lietuvos Globėjos metai

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune