„JĖZAUS žinią perduoti žmonėms – kunigų ir Bažnyčios vadovų atsakomybė“.
Dr. Ralpho MARTINO (JAV) pranešimas Kauno ir Telšių kunigams (vaizdo transliacijoje iš Vilniaus kunigų seminarijos) (2018 10 17)
Paskelbta: 2018-10-18 16:22:43

Spalio 16–21 d. Lietuvoje vykstant dr. Ralpho Martino (JAV) misijoms, jos dalimi tapo ir Kauno arkivyskupijos kunigai. Spalio 17 d. susirinkę Kauno kurijoje į eilinę nuolatinio ugdymo konferenciją jie stebėjo vaizdo transliaciją iš Vilniaus kunigų seminarijos, kur svečias vedė konferenciją iš visos Lietuvos atvykusiems kunigams į rekolekcijas tema „Iš liūdesio į džiaugsmą“. Ją internetu taip pat stebėjo Telšių vyskupijos kunigai.

Teologijos daktaras, šešių vaikų šeimos tėvas, žymus konferencijų vedėjas Ralphas Martinas yra charizminio judėjimo „Renewal Ministries“, nuolat palaikančio charizminį judėjimą Lietuvoje, vadovas, o mūsų šalyje lankosi antrą kartą – pirmąkart joje viešėjo su evangelizacine programa FIRE dar 1993 metais, prieš popiežiaus šv. Jono Pauliaus II apsilankymą. Svečias, be to, 2011 m. buvo paskirtas popiežiškosios Naujosios evangelizacijos tarybos patarėju, o 2012 m. – Vyskupų sinodo ekspertu.

„Žmonės, būdami pakrikštyti katalikai, negyvena kaip Jėzus mokiniai. Tai mūsų rūpesčio laukas“, – sakė svečias spalio 17 d. konferencijoje kunigams, kalbėdamas, kaip pažadinti pasauliečius ir patiems įsitraukti į evangelizacijos darbą. Apie jį kaip Bažnyčios misiją nuolat priminė šventieji popiežiai Jonas Paulius II ir Paulius VI – abu nesyk minėti pirmojoje pranešimo dalyje, skirtoje evangelizacijai.

Kai kas mano, jog Kristus neturi būti skelbiamas nepripažįstantiems Dievo, jog Bažnyčia neturi drąsinti žmonių, tačiau, pasak dr. Martino, Jėzus perspėja dėl netikrų pranašų ir mokytojų. Nors tam tikromis aplinkybėmis, slėpiningu būdu įmanomas išgelbėjimas ir tų, kurie nebus girdėję Evangelijos, svečias ypač atkreipė dėmesį į Dievo žodį, bylojantį apie du kelius, vedančius į gyvenimą arba į pražūtį: „Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias į pražūtį, ir daug juo einančių. Kokie ankšti vartai ir koks siauras kelias į gyvenimą! Tik nedaugelis jį atranda“ (Mt 7, 13–14). Šventasis Raštas kalba apie tai, jog Dievas nori visos žmonijos išgelbėjimo – Jėzus Kristus atėjo į pasaulį gelbėti nusidėjėlių (plg. 1 Tim 1 sk.); be to, kalba ir apie amžinąsias Jėzaus nepriėmimo, atmetimo pasekmes: „Tuomet jiems pareikšiu: Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, nedorėliai“ (Mt 7, 23).

„Taip atpažįstame, ko Jėzus tiksi iš pasaulio“, – sakė dr. Martinas, pabrėždamas Jėzaus rūpestį dėl kiekvieno žmogaus amžinojo likimo, kvietimą ateiti pas Jį. Jėzus duoda atsakymą žmonėms į jų klausimą: „Viešpatie, ar maža bus išgelbėtų?“ (Lk 13, 23), nesumenkina to, kas jiems kėlė nerimą. Šią Jėzaus žinią perduoti žmonėms, pasak pranešėjo, ir yra kunigų, Bažnyčios vadovų atsakomybė. Svečias atkreipė dėmesį į Jokūbo laišką, įspėjantį ištikimai perteikti visa, kas Jėzaus yra apreikšta, nieko nepridedant ir nieko neišimant. „Nebijokite dėl tiesos, kad žmonės supyks. Nebijokite, kad kai kurie iš jų pasitrauks“, – kalbėjo prelegentas, minėdamas pagundą įtikti žmonėms, prie jų priderinti Dievo žodį, drąsindamas išsilaisvinti iš šios baimės ir Dievo bijoti labiau nei žmonių.

Dr. Martinas atkreipė dėmesį į Vatikano II Susirinkimo dogminę konstituciją apie Dievo apreiškimą Dei Verbum (11 sk.), mokančią, jog „Dievo apreikštieji dalykai, užrašyti ir išdėstyti Šventajame Rašte, buvo perteikti Šventosios Dvasios įkvėpimu“, tad svarbu „mokyti tvirtai, ištikimai ir be klaidos“. Šventoji Dvasia duoda Dievo žodį mūsų išgelbėjimui, ne vienoje vietoje kalbantį apie išgelbėjimo būdus.

Savo pranešime svečias kalbėjo, kaip nebūti apgautiems piktojo, kad tiesos apie Dievą neiškeistume į melą, garbintume ne kūrinius, o Kūrėją, nepasiduotume nevilčiai. Dvasiniai ginklai – tikėjimas į Jėzaus Kristaus Asmenį, vienybė su Juo per Dievo žodį. Dvasiniu požiūriu beginkliai žmonės yra labiausiai pažeidžiami piktojo melo, apgavysčių.

Be kita, dr. Martinas atkreipė dėmesį į augantį pamaldumą Dievo gailestingumui, tačiau, užuot tinkamai jį supratę, mes dažnai turime netikrų lūkesčių jo atžvilgiu. Pasiremdamas šv. Faustinos Kovalskos Dienoraščiu, svečias daug citavo apie pragaro tikrovę, apie Dievo gailestingumą kaip paskutinį gelbėjimosi ratą žūstančioms sieloms, pabrėždamas, jog laikas tarp pirmojo ir antrojo Jėzaus atėjimo yra pasigailėjimo metas. Tai laikas veikti Bažnyčiai, atlikti evangelizavimo misiją.

„Nėra labiau brangintino pašaukimo šioje žemėje“, – sakė dr. Martinas apie kunigystę ir pašaukimą sakyti žmonėms tiesą apie išgelbėjimą, padėti išlikti tame siaurame kelyje į Dievo karalystę.

Antrąją pranešimo dalį dr. Martinas skyrė šventumo ir evangelizacijos ryšiui atskleisti. Pasak jo, misionierius turi kalbėti apie Dievą, kurį yra sutikęs, o ne tą, apie kurį buvo studijavęs.

„Kaip Jėzų galėtų skelbti kunigai? Liudydami savo asmeninį santykį “, – sakė pranešėjas, atkreipdamas dėmesį, jog nei vienas netapo kunigu, neturėdamas ryšio su Jėzumi. Pranešime minėta, jog apsisprendimas atsisakyti šeimos, savo gyvenimą visiškai Jam atiduoti, asmeniškai pasitikėti Juo būtų stiprus kunigo liudijimas.

Minėdamas šventųjų Teresės Lizjietės, Teresės Avilietės mokymais apie šventumą, svečias atkreipė dėmesį į neretai kylančią pagundą „atidėti“ savo pašaukimą į šventumą („vėliau, kai gausiu geresnį paskyrimą, gerų žmonių“, „kai sveikata pagerės“ ir pan.).

„Žavimės šventųjų gyvenimais, bet netenkame drąsos dėl savęs pačių – tai ne man“, – kalbėjo svečias, ragindamas „nesitaikyti“ į skaistyklą ir prisiminti Jėzaus kvietimą visų pirma ieškoti Dievo karalystės.

Šventumą dr. Martinas apibūdino kaip dvasinę kelionę, kuri visiškai priklauso nuo Dievo malonės, tačiau joje reikia ir žmogaus pastangų. Tačiau verta leistis į šią kelionę dėl to, kur ji veda. Kuo gilesnė vienybė su Dievu leidžia nešti daugiau Dvasios vaisių tiems žmonėms, dėl kurių tarnaujama.

Svečias ypač atkreipė dėmesį į maldos svarbą ir pakvietė kunigus, be brevijoriaus – Valandų liturgijos – maldos, skirti laiko nurimti Viešpaties akivaizdoje tylioje maldoje. Buvo pabrėžta kasdienė ištikimybė Viešpačiu ir pasauliečiams svarbi kasdienė 1 val. malda. (Apie visų pašaukimą į šventumą galima paskaityti dr. Martino 10 metų rašytoje knygoje „Troškimų išsipildymas“, kuri pernai buvo išleista Lietuvoje.)

„Šv. Teresė Lizjietė (nors dažnai užmigdavo per maldą) ištikimai rodė Jam savo meilę, ir Viešpats darė savo didį darbą jos sieloje – tą patį padarys ir mums“, – viltingai baigė dr. Martinas savo pranešimą konferencijoje Vilniuje, kurį internetu išklausyti turėjo galimybę ir mūsų arkivyskupijos kunigai.

Šeštadienį svečias iš JAV dr. Ralphas Martinas dalyvaus specialioje programoje Vilniaus arkikatedroje, kur bus apmąstoma popiežiaus Pranciškaus žinia Lietuvai, o sekmadienį, spalio 21 d., skaitys pranešimus Atsinaujinimo dienoje Kaune.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba 

Ganytojo žodis

ŠVENTUMAS yra keliaujančiųjų savybė. Kai žvelgiame į tuos, kurių šventumą Bažnyčia yra oficialiai pripažinusi, matome galutinį vaizdą, užfiksuotą per jų gimimą dangui. Bet kol jie gyveno – nė vieną akimirką nebūtų pasakę: jau viską pasiekiau, viskas tobula <...>. Tad nebijokime, kad dar nesame pasiekę – kelias atviras.

 Arkivysk. L. Virbalo herbas+ Lionginas VIRBALAS SJ

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune