Nuotrauka – vaizdo įrašo stop kadras
Balandžio 15 d., Didįjį penktadienį, Kauno arkikatedroje prie altoriaus visiškoje tyloje atėjo ganytojų procesija, tik šį vakarą, vienintelį kartą per metus, ne aukoti Eucharistijos, bet pagerbti Aukos to, kuris didžiausia meile – „šventuoju kryžiumi atpirko pasaulį“.
Pats pirmasis liturginis gestas prie altoriaus buvo nuolankiausia atgailos malda arkivyskupui Kęstučiui Kėvalui parpuolus ant žemės priešais altorių.
Kristaus kančios istoriją Žodžio liturgijoje pasakojo Evangelija pagal Joną – ją vaidmenimis skaitė diakonas, vyskupas ir kunigas. Klausytojai tapo šios istorijos dalyviai: jiems teko minios vaidmuo, deja, tos, kurios šūksniu „Ant kryžiaus jį“ Jėzus tapo pasmerktas mirti ant kryžiaus.
Į Visuotinę maldą už Bažnyčią, Šventąjį Tėvą, visus ganytojus, katechumenus, visus krikščionis, žydus, Kristaus nepažįstančius, Dievą netikinčius, valstybių vadovus – jų pastangas taiką ir laisvę kurti, už vargstančius šiemet buvo įterptas naujas maldavimas – už žmones Ukrainoje ir visose pasaulio karo zonose, už visus, kurie stoja ginti savo namų.
„Mūsų akys nukreiptos į kryžių, prie kurio prikalta meilė. Be kryžiaus nebūtų Velykų džiaugsmo“, – vėliau kalbėjo savo homilijoje kardinolas Sigitas Tamkevičius, kuris, be kita, atkreipė dėmesį, jog po kryžiumi, vyrams išsibėgiojus, buvo likusios tik trys neišsigandusios moterys: Jėzaus motina, Marija Magdalietė ir Marija Klepotietė. Ir drauge tik vienas mokinys – Jonas.
„Pasaulis ir jo vaikai nesupranta kryžiaus prasmės. Siekia nuo jo pabėgti ieškodami dirbtinio džiaugsmo alkoholyje, kituose malonumuose“, – sakė kardinolas. Tikintieji kryžių apkabina, nes jis kalba jiems apie begalinę Dievo meilę ir gailestingumą.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
