Spalio 19 d. Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos bendruomenės narės aplankė Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią, dar vadinama Kauno Soboru. Neobizantinio stiliaus katalikų šventovė yra unikali, nuo pastatymo iki nudienos tarnavusi kaip kariuomenės ir sukarintų struktūrų maldos namai. Ekskursija prasidėjo šventovės rūsyje pasakojimu apie statybas. Pirmoji istorinio pasakojimo dalis skleidėsi požemių labirinte. Istorijos pasakojimui artėjant prie dabarties, ekskursijos dalyviai kilo vis arčiau dangaus. O aplankę chorui skirtą vietą ir apžiūrėję ypatingus vargonus, žmonės vėl leidosi žemyn į XXI amžiaus katakombas – eksperimentinį muziejų neregiams. Muziejaus idėja – jutiminė patirtis ir šios patirties raiškos būdai (klausa, uoslė, lytėjimas). Muziejus padeda suvokti, ką kasdien patiria matantiesiems pritaikytame pasaulyje gyvenantys aklieji. Kelios ekskursijos dalyvės sutiko pasidalinti savo įspūdžiais
Silvija Sutkutė, išplėstinės praktikos slaugytoja: Ekskursijos metu mes galėjome pasivaikščioti bažnyčioje įrengtu Muziejumi neregiams. Šis potyris leido pažinti ir suprasti, ką reiškia nematyti pasaulio. Ką reiškia matyti nematančiojo akimis. Ir tai, ką pajaučiau, sukrėtė mane. Jausmas – neįprastas, baisu, kai negali matyti, jautiesi pasimetęs ir izoliuotas nuo visų. Šis potyris leido suprasti, kokia rega yra mums svarbi, ir reikia būti dėkingam, jog gali pamatyti šį nuostabų pasaulį, džiaugtis jo kuriamomis spalvomis, vaizdais, mėgautis gyvenimu ir labiau suprasti tuos, kurie negali matyti.
Eglė Laurikitienė, bendrosios praktikos slaugytoja: Ekskursija „Patirk pasaulį kaip neregys“ patiko. Rekomenduočiau turintiems ir norintiems atsikratyti tamsos baimę.
Vitalija Neverauskė, vyresnioji slaugytoja-slaugos administratorė: Džiaugiuosi, jog minint medikų globėjo Šv. Luko dieną dalis bendruomenės sutiko siūlymui edukuotis bei patirti neregio kasdienybę. Keliaujant muziejaus tamsiomis katakombomis jautėsi tarsi našta, kuri stūmė gūžtis, lenktis; tai neįprasti pojūčiai man, kai turiu regėjimą ir erdvės suvokimą. Kelios valandos su kolektyvu kitoje aplinkoje – tarsi bendrystės stiprinimas. Laukiame naujų susitikimų.
Laura Kavaliauskaitė, bendrosios praktikos slaugytoja: Įdomu buvo sužinoti apie Soboro istoriją ir pamatyti šiek tiek visko iš arčiau. Tamsus kelias katakombomis buvo neįprastas, tačiau smagus išbandymas, kuris suaktyvina klausos ir lytėjimo pojūčius. Labai rekomenduoju.
Svetlana Adler-Mikulėnienė,
Kauno klinikų dvasinė asistentė
