Nuotraukos – Donato Pranckevičiaus
Didžiojo penktadienio vakarą, balandžio 3-iąją, Kauno centrą pripildė besimeldžianti minia. Pasibaigus Kristaus Kančios pamaldoms miesto bažnyčiose, ši minia suplaukė prie Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) šventovės – tradicinėje vietoje, kur prasidėjo Kryžiaus kelio procesija.
Iš 100 arkivyskupijos istorijos metų, kuriuos šiemet švenčiame, Kryžiaus kelias Kaune einamas jau daugiau kaip du dešimtmečius (nuo 2003-iųjų kasmet jį organizuoja arkivyskupijos kurija), taigi ir pats tampa istorinė, brangi maldos tradicija rengiantis šv. Velykoms. Dalyvauja kunigai, vienuoliai, diakonai, seminaristai, kelių kartų tikintieji. Tėvai vedasi savo vaikus, o patys mažiausieji pirmąjį Kryžiaus kelią nukeliauja dar vaikiškuose vežimėliuose.
Šiais Jubiliejiniais Kauno arkivyskupijos įsteigimo metais Kryžiaus kelias buvo ypatinga atsiprašymo ir atgailos kelionė. Jėzaus kelias į Golgotą apmąstytas susiejant jį su savo arkivyskupijos šimtamete istorija, apgailint padarytas klaidas ir nuodėmes.
„Šios Kryžiaus kelio stotys yra Kauno arkivyskupijos gyvenimo, kiekvieno iš mūsų istorijos etapai; Jėzus norėjo juos pereiti, troško nueiti iki galo, kad būtų šalia, kad kiekvieną akimirką primintų: „Esu su jumis“ – susirinkus prie Įgulos bažnyčios laiptų sakė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.
Arkivyskupas pakvietė Kryžiaus kelyje prisiminti arkivyskupijos žmones, istorines žaizdas ir išbandymus, prašyti Dievo gailestingumo, kad į naują šimtmetį arkivyskupijos bendruomenė įžengtų su atgaila, dėkingumu ir pasiryžimu tęsti tikėjimo, vilties ir meilės liudijimą.
Nerimstant ir įsižiebiant pasaulyje naujiems karo gaisrams, ganytojas pakvietė kartu nešti širdyse Ukrainos, Šventosios Žemės, kitų karą išgyvenančių žmonių kančias ir taikos prašymą.
Šiomis intencijomis apmąstymus 14-oje stočių skaitė, procesijos Kryžių nešė parapijų bei rektoratų atstovai. Kunigų skelbta Evangelija, Užtarimo litanija bei arkivyskupo skaitoma malda garsiai nuaidėjo Didžiojo penktadienio vakarą miesto gatvėse, čia dar skubant vėlyviems praeiviams ar šurmuliuojant vakarojantiems jo centre. Miestui buvo paliudyta kiekvieno žmogaus išgelbėjimo kaina.
Prie Kauno arkikatedros didžiųjų durų paskutinės stoties apmąstymai užbaigti mintimi, jog Dievas vedė Kauno arkivyskupiją 100 metų kelyje per sunkumus, klaidas ir išbandymus, tačiau gyvendami su Prisikėlusiu Kristumi neliekame istorijos kape.
Procesijos dalyviams pripildžius arkikatedrą, arkivyskupas suteikė palaiminimą Šventojo Kryžiaus relikvija, o baigiamojoje maldoje Dievo palaimos melsta visai arkivyskupijos bendruomenei – kad savo gailestingumu apsaugotų nuo blogio, stiprintų tikėjimu, viltimi ir meile.
Arkivyskupas Kęstutis nuoširdžiai padėkojo parapijų klebonams ir jų bendruomenių žmonėms, kurijos Sielovados skyriaus vadovei Vaidai Spangelevičiūtei-Kneižienei (rengusiai Kryžiaus kelio apmąstymų tekstus), Jono Pauliaus II piligrimų centrui ir jauniesiems savanoriams, giedojusiai seseriai Celinai Galinytei OSB, chorui „Veritas“ ir vadovei Vitai Liaudanskaitei-Vaitkevičienei (pasitikusius procesiją arkikatedroje himnu „Stovi Motina“) ir visiems Kryžiaus kelio procesijos dalyviams, palinkėjo džiugių švenčių ir susitikti Kristaus Prisikėlimo pamaldose.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
