Bažnyčios misijos slėpinys yra meilė
Ne kartą užduodavau sau klausimą, kokia yra priežastis, kad parapijose tikintieji žmonės dažnai neprisiverčia paaukoti valandą dalyvavimui Mišiose, o Atsinaujinimo dienose dalyvauja ne tik Mišiose, bet dažnai praleidžia visą dieną nuo ryto iki vakaro visoje dienos programoje. Be jokios abejonės, daug nulemia kalbėtojai, bet yra dar viena svarbi priežastis. Atsinaujinimo dienose jaučiama šeimos nuotaika, čia mes gerai jaučiamės, panašiai, kaip gerai jaučiamasi geroje šeimoje. Mūsų parapijoms dažnai trūksta tos šeimos nuotaikos. Atėjusieji į bažnyčią nejaučia bendrystės.
Visai panašiai nutinka ir su priklausymu Bažnyčiai. Ne vienas pasako, kam jam Bažnyčia nereikalinga. Jis galįs bendrauti su Dievu vienas savo kambarėlyje, miške ar ant ežero kranto. Tikrai galima taip padaryti. Tačiau vienam pereiti tikėjimo kelionę ir joje nepasiklysti yra šimtą kartų sunkiau, nei drauge einant su panašiais į save, ypač tuomet, kai šie drauge einantieji vieni kitus myli ir vieni kitais rūpinasi. Bažnyčia yra didelė šeima, kurios galva yra pats Jėzus Kristus, už savo šeimą paaukojęs net savo gyvybę.
Šiandien, kai jūs klausėtės ir mąstėte apie šeimos misiją Bažnyčioje, Vatikane buvo užbaigta Vyskupų sinodo šeimos klausimais pirmoji dalis ir palaimintuoju paskelbtas popiežius Paulius VI, kuris mums, lietuviams, daug kuo yra brangus.
Popiežius Paulius VI pradėjo savo, kaip popiežiaus tarnystę Bažnyčioje 1963 metais, besibaigiant Vatikano II Susirinkimui. Pasibaigus Susirinkimui Paulius VI įkūrė Vyskupų sinodą, kaip patariamąjį popiežiui balsą ir nuo to laiko kas keleri metai susirenka iš viso pasaulio vyskupų atstovai ir kalbasi pačiais aktualiausiais klausimais.
Šiemet vyskupai kalbėjo šeimos klausimais. Popiežius Pranciškus paragino vyskupus kalbėti jiems rūpimais klausimais labai atvirai, kas ir buvo daryta. Žiniasklaida laukė sensacijų ir nusivylė, kai jų nebuvo. Vyskupai pasidžiaugė šeimomis, kuriose susituokusieji išsaugo ištikimybę ir apglobia meile į gyvenimą pašauktus vaikus. Vyskupai kalbėjo ir apie išbandymus, kuriuos patiria susituokusieji – apie iširusias santuokas, apie kenčiančius vaikus ir apie žmones, norinčius, bet negalinčius bažnytiškai susituokti. Žiniasklaida norėjo matyti vyskupus vos nesipešančius, bet šie atvirai reiškė mintis ir siūlė būdus, kaip padėti šeimoms, ypač patyrusioms sudužimą. Bažnyčia į visus žmones žvelgia Kristaus akimis, tai yra su meile ir nė vieno nenori atstumti. Bažnyčia siekia padėti ir tiems, kurie klysta, kad jie nebūtų atstumti, bet kad ir pamažu artėtų galutinio tikslo link. Gerieji žmonės baiminosi, kad Vyskupų sinodas nepakeistų Bažnyčios požiūrio į santuoką. Dėl šito tikrai nereikia išgyventi, nes Vyskupų sinodas, net jei norėtų, negalėtų pakeisti Bažnyčios mokymo tikėjimo ir krikščioniškos moralės klausimais. Antra vertus, Vyskupų sinodas visuomet yra tik patariamasis balsas ir tuo skiriasi, pavyzdžiui, nuo mūsų Seimo, kuris priima įstatymus ir jų turi laikytis net prezidentas ir Vyriausybė.
Šiandien 12 val. Mišiose Vatikane palaimintuoju buvo paskelbtas naujųjų laikų popiežius Paulius VI, kuriam buvo lemta vadovauti Bažnyčiai posusirinkiminiu laikotarpiu nuo 1963-ųjų iki 1978 -ųjų metų. Vatikano II Susirinkimas atidarė Bažnyčios langus, kad gerai matytų, kas vyksta pasaulyje, ir kad pasaulis gerai matytų, kas vyksta Bažnyčioje. Šis laikotarpis į Bažnyčios gyvenimą įnešė daug naujos gyvybės, bet jis nebuvo lengvas, nes bet koks atsinaujinimas dažnai sutinka pasipriešinimo, o kartais patenka į rankas neatsakingų žmonių, kurie gerus sprendimus iškreipia, sukarikatūrina ir jie neatneša lauktų vaisių. Ar ne dėl to mirdamas Paulius VI pasakė: „Palikdamas šį liūdną, dramatišką ir nuostabų pasaulį, dar sykį meldžiu jam Dievo gailestingumo."
Paulius VI Bažnyčią valdė labai neramiu laiku, stengdamasis derinti nuosaikiąsias grupes su kraštutinėmis. Jam pasisekė išlaikyti pusiausvyrą, nors daug kentėjo dėl vidinių ir išorinių sutrikimų. Tačiau Pauliaus VI pontifikatas sutapo su itin neramiu Bažnyčiai laikotarpiu, kai ją paliko tūkstančiai kunigų ir vienuolių, panorusių tuoktis ir kurti savo šeimas. Paulius VI daug keliavo po visus žemynus, skelbdamas Kristaus taiką ir socialinį teisingumą. Paskelbė 3 žymias enciklikas: Mysterium fidei (apie Eucharistiją), Populorum progressio (apie tautų bendradarbiavimą) ir Humanae vitae (apie žmogiškos gyvybės kilnumą bei jos neliečiamybę). Paulius VI atgaivino apaštalines keliones už Italijos ribų, kurių popiežiai nevykdė nuo 1814 m. Buvo pirmasis popiežius apsilankęs Jeruzalėje ir Izraelyje. Paulius VI laikomas vienu moderniausių XX a. popiežių.
Pauliaus VI įkurta Vyskupų sinodo institucija labiau iškėlė dalinių Bažnyčių ganytojų atsakomybę Visuotinėje Bažnyčioje, suteikdama svarbesnį vaidmenį Vyskupų konferencijoms. Viena iš žinomiausių Pauliaus VI frazių yra citata iš jo apaštališkojo paraginimo Evangelii nuntiandi: „Šiandienis žmogus mieliau klauso liudytojų, ne mokytojų, o jei klauso mokytojų, tai dėl to, kad jie yra liudytojai.”
Palaimintasis Paulius VI mėgo šv. Augustino posakį, kad „Viešpaties kaimenės globa yra meilės tarnystė“, ir teigė, jog tiek šv. Petro, tiek ir visų jo įpėdinių misijos slėpinys yra meilė. „Meilė yra slėpinys taip pat tų, kurie yra pakviesti Gerojo Ganytojo pavyzdžiu vesti Dievo tautą.“ Kunigas, vėliau vyskupas, kardinolas ir popiežius Paulius VI visą gyvenimą uoliai vykdė šitą meilės įsakymą.
Šiose Mišiose padėkokime Dievui už Vyskupų sinodą ir už palaimintąjį Paulių VI. Telydi mus į ateitį meilė Bažnyčiai ir rūpestis saugant mūsų šeimas, kad jos būtų pagal Jėzaus mintį ir širdį.