Vasario 4 d. Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje Dievo Gailestingumo metams skirtame renginyje prieš vakaro šv. Mišias ir po jų apie Eucharistiją dalijosi svečias kunigas Algis Vaickūnas. Vilniaus arkivyskupijos Marcinkonių parapijos klebonas kvietė ypač pasinaudoti šiemet Lietuvos vyskupų paskelbtais Dievo Gailestingumo metais ir labiau įsimąstyti į šią visos Bažnyčios gelmę, viršūnę, šaltinį, įsimąstyti, kokią didžiulę Dievo meilę žmogui spinduliuoja Eucharistijos slėpinys.
Pasak įtaigaus ir nuoširdaus kunigo pasidalijimo, Eucharistija – tai šydas, po kuriuo slepiasi pats Jėzaus asmuo, ir tas, kuris skverbiasi pro šį šydą, paliečia pačią Jėzaus širdį, o jo širdis – Dievo širdį. Šią gailestingosios meilės gelmę žmogui sunku perprasti, o „visų žmonių meilė tėra lašelis, palyginti su Dievo Tėvo meile“.
Primindamas, kad Švč. Sakramento adoracija yra tas nuostabusis susitikimas su Kristumi, pranešėjas apgailestavo, kad iš silpno tikėjimo ieškoma kitų gyvybės šaltinių, nors jis mūsų Bažnyčioje jau yra – tai Eucharistija. Buvo atkreiptas dėmesys į šventosios Faustinos Kovalskos praktikuotą ypatingą rengimąsi priimti Jėzų – ji eidavusi šv. Komunijos su nepaprasta meile, iš čia kilusi ir jos nepaprasta liudijimo jėga. „Mumyse turi matytis Kristus, kai priimame Eucharistiją šv. Mišiose. Turime spinduliuoti labiau, nei Mozė, nulipęs nuo Sinajaus kalno“, – sakė svečias, liudydamas, kokia brangi jam pačiam yra Eucharistija, laikas su Jėzumi.
„Adoruodami pasitarnaujame pasaulio perkeitimui“, – pabrėžė kun. A. Vaickūnas. Jis ragino nebijoti pasaulio, būti džiaugsmingais Evangelijos skelbėjais – juk evangelizuoti reiškia ne ką kita, kaip skelbti gyvąjį Jėzų.
