Bukonių pagrindinės mokyklos vaikų naujametė stovykla Palemone (Kaune)
Paskelbta: 2015-01-19 19:12:39

Mūsų tikybos mokytoja sesė Pranciška Bubelytė FDCJ suplanavo mums, Bukonių pagrindinės mokyklos vaikams, smagią trijų dienų stovyklėlę Palemono Švč. M. Marijos Rožinio Karalienės parapijos namuose, Kaune.

Gruodžio 30 dieną apie 12 val. Bukonių parapijos autobusiukas, vairuojamas kassekmadieninio savanorio dėdės Jono, surinko mus į kelionę. Pakeliui paėmėme maisto, kurį paaukojo geri kaimo ir aplinkinių vienkiemių žmonės. O mūsų, stovyklautojų, buvo 9: broliukai Artūras ir Tomas, sesės Ernesta ir Dominyka bei jų broliukas Linas, Aliona, Rimgaudas, Nojus ir aš, Justina.

Nuvykusius į Palemoną mus šiltai sutiko Palemono parapijos klebono kunigo Dariaus mama – kun. Darių Vasiliauską kai kas gerai prisimena iš pavasario Gavėnios rekolekcijų mokiniams, kai jis aplankė mūsų mokyklą, liudijo apie savo tikėjimą ir klausė išpažinčių.

Po ilgos kelionės iškart turėjome pasistiprinti. Palaiminome maistą ir visi nekantraudami pradėjome vagyti. Po pietų įsikūrėme mums skirtuose kambariuose. Labai nustebome išvydę dviaukštes lovas!

Greitai pasidžiaugę kambariais susirinkome į pirmajį užsiėmimą. Iš Jonavos buvo atvykęs vargoninkas Egidijus, su kuriuo repetavome giesmes šv. Mišioms. Per vakaro šv. Mišias grojome instrumentais: Nojus –„Tamstos“ muzikos parduotuvės mums padovanota džembe, mergaitės – smulkiaisiais perkusiniais instrumentais, aš ir sesė Pranciška - gitaromis, vargonininkas Egidijus – sintezatoriumi. Kiti berniukai patarnavo prie altoriaus.

Pavakarieniavę žiūrėjome filmą „Elijo knyga“. Filmas buvo apie Eliją, kuris saugojo knygą, tačiau ne bet kokią, o paskutiniąją Bibliją. Jis gyveno žemėje, bet visai kitokioje, nei mes matome dabar. Ji buvo visa išdegusi, visi žmonės turėjo nešioti akinius nuo saulės, kad neapaktų. Beje, Biblija buvo parašyta Brailio raštu, todėl ne kiekvienas mokėjo ją ir perskaityti. Elijas buvo atmintinai ją išmokęs ir, rizikuodamas savo gyvybe, nešė žinias žmonėms, kurie mokėjo gerai ja naudotis, saugoti ir išspausdinti mūsų rašmenimis.

Antrosios dienos pirmąjį užsiėmimą mums vedė iš Jonavos atvykusi mūsų mokyklos psichologė Skirmantė. Buvo gera su ja nuoširdžiai pabendrauti, kalbėtis grupėje.

Po pietų atvyko Bukonių parapiją dažnai aplankanti Vidos ir Virgilijaus šeima. Teta Vida su mergaitėmis ėmėsi ruošti vakarienę ir naujametinį desertą. Tai, ką sugalvojo mergaitės, buvo paslaptis berniukams. O berniukai bendravo su dėde Virgilijumi ir lauke mėgavosi iškritusiu sniegu. Vakare su Palemono parapijos Vaikų dienos centro vaikais ir sesėmis salezietėmis vėl džiugiai šventėme padėkos už praėjusiuosius metus šv. Mišias, paskui valgėme mergaičių iškeptas picas su balta mišraine, o vėliau žiūrėjome filmą „Kristaus Gimimo istorija“. Po filmo aptarimo rinkomės į parapijos namų koplytėlę padėkoti Jėzui už Jo buvimą su mumis, o ypač už geradarius, iš kurių dosnumo mes turėjome pakankamai maisto ir galimybių šias dienas praleisti tokiuose namuose. Tikrai Dievas jiems teatlygina!

Taip, melsdamiesi Rožinį, sutikome Naujuosius metus, ėjome į lauką stebėti fejerverkų, deginome šaltąsias ugneles, vieni kitus nuoširdžiai sveikinome, o prie stalo gardžiavomės mergaičių su teta Vida pagamintu desertu – žele su ledais. Įspūdis buvo toks didelis, jog dar ilgai neužmigome.

Naujųjų metų rytą pas mus atvyko kita šeima – teta Vanda ir dėdė Arūnas. Jie taip pat yra mūsų Bukonių parapijos savanoriai ir kai kurių vaikų Krikšto tėvai. Dėdė Arūnas po pusryčių berniukus išsivedė į vadinamąją „oratoriją“ – patalpą, skirtą vienuolių saleziečių auklėjamam jaunimui, kur specialiais įrankiais mokė pasidaryti iš medžio sprindžio didumo kryželius. Teta Vanda su mergaitėmis gamino pietus ir kepė obuolių pyragą. Vidudienį šventėme šv. Mišias, paskui valandą bendravome su kun. Dariumi ir baigėme savo stovyklą gardžiais pietumis.

Tiesą sakant, labai nesinorėjo išvažiuoti – daugelis sakė būtų norėję pasilikti net mėnesį, tačiau taip jau buvo suplanuota. Dėkojame Palemono parapijai ir klebonui kun. Dariui, dėkojame stovyklos organizatoriams, dėkojame ir savo parapijos geradariams bei svečiams, kurie praturtino mūsų atostogas bei Naujųjų metų sutikimą savo buvimu. AČIŪ!

Justina Kurmelytė, 8 kl.
 

Ganytojo žodis

ŠVENTUMAS yra keliaujančiųjų savybė. Kai žvelgiame į tuos, kurių šventumą Bažnyčia yra oficialiai pripažinusi, matome galutinį vaizdą, užfiksuotą per jų gimimą dangui. Bet kol jie gyveno – nė vieną akimirką nebūtų pasakę: jau viską pasiekiau, viskas tobula <...>. Tad nebijokime, kad dar nesame pasiekę – kelias atviras.

 Arkivysk. L. Virbalo herbas+ Lionginas VIRBALAS SJ

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune