Naujausi

Klausimas: Ar gali evangelikas liuteronas būti krikšto tėvu katalikų bažnyčioje?
Atsakymas: Krikštatėviais katalikui gali būti tik katalikas. Kitos konfesijos krikščionis gali būti krikšto liudininkas. Tačiau būtina, kad bent vienas būtų katalikas, galintis prisiimti krikštatėvio pareigas (pagal Kanonų teisės kodekso kan. 874 normas, krikštatėviais gali būti tikintieji, kuriuos pasirinko pats krikštijamasis ar jo tėvai (globėjai) ir kurie sutinka prisiimti šias pareigas. Krikštatėviai privalo būti sulaukę 16 metų amžiaus, priėmę Eucharistijos ir Sutvirtinimo, o sutuoktiniai – Santuokos sakramentus, nebūti varžomi jokių bažnytinių bausmių).
Klausimas: Ar galima pakrikštyti 9 metų vaiką?
Atsakymas: Paprastai tokiais atvejais rekomenduojama vaiką ruošti Pirmajai Komunijai ir prieš ją pakrikštyti (beje, tokių atvejų pastaruoju metu daugėja). Nes tai jau toks vaiko amžius, kad paprastai atsivesti ir paprašyti pakrikštyti neišeis – vaikas jau pakankamai sąmoningas ir turi turėti bent minimalų parengimą, tuo labiau kad ir krikštijamas tokio amžiaus vaikas su vyskupo leidimu.
Klausimas: Kiek kainuoja bažnytinės santuokos anuliavimo procesas?
Atsakymas: Kai kalbama apie kainą, kyla pagunda tai įvertinti kaip prekę, betgi suprantama, kad jokiu būdu neįmanoma padaryti šiuo atveju; mes tai apibūdiname kaip „procesinių išlaidų apmokėjimą“. Lietuvos Vyskupų Konferencija kaip tik nesename savo posėdyje svarstė tokių įmokų tvarką, o dydis jau buvo nustatytas seniau: už pirmosios instancijos procesą numatyta 200 eurų rinkliava, o už antrosios instancijos – 250 eurų; paprastai pirmosios instancijos mokesčius moka ieškovas, o apeliacijos atveju – apeliuojanti šalis. Be to, labai svarbu pabrėžti, jog esant pateisinamoms priežastims proceso dalyviai gali prašyti mokesčio sumažinimo ar atleidimo nuo jo; žinoma, tokia pateisinama priežastimi priimama po to, kai pateikiami tai patvirtinantys dokumentai bei kiti įrodymai (tikrai būna bedarbių atveju, kai sudėtinga šeimos situacija ir pan.).
Klausimas: Ar sesuo savo broliui gali būti krikšto mama?
Atsakymas: Krikšto tėvais, pagal Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodeksą, dėl giminystės ryšių negali būti tik tėvas, motina ir sutuoktinis. Daugiau jokių apribojimų Bažnyčios teisė nenumato (žinoma, išlaikant visus kitus reikalavimus krikštatėviams: priimti įkrikščioninimo sakramentai – Komunija ir Sutvirtinimas; jeigu krikštatėviai šeima – tai susituokę Bažnyčioje; nepasitraukę iš Bažnyčios savo apsisprendimu; nenubausti bažnytine bausme).