Naujausi

Klausimas: Kiek kainuoja bažnytinės santuokos anuliavimo procesas?
Atsakymas: Kai kalbama apie kainą, kyla pagunda tai įvertinti kaip prekę, betgi suprantama, kad jokiu būdu neįmanoma padaryti šiuo atveju; mes tai apibūdiname kaip „procesinių išlaidų apmokėjimą“.

Lietuvos Vyskupų Konferencija kaip tik nesename savo posėdyje svarstė tokių įmokų tvarką, o dydis jau buvo nustatytas seniau: už pirmosios instancijos procesą numatyta 200 eurų rinkliava, o už antrosios instancijos – 250 eurų; paprastai pirmosios instancijos mokesčius moka ieškovas, o apeliacijos atveju – apeliuojanti šalis.

Be to, labai svarbu pabrėžti, jog esant pateisinamoms priežastims proceso dalyviai gali prašyti mokesčio sumažinimo ar atleidimo nuo jo; žinoma, tokia pateisinama priežastimi priimama po to, kai pateikiami tai patvirtinantys dokumentai bei kiti įrodymai (tikrai būna bedarbių atveju, kai sudėtinga šeimos situacija ir pan.).
Klausimas: Ar sesuo savo broliui gali būti krikšto mama?
Atsakymas: Krikšto tėvais, pagal Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodeksą, dėl giminystės ryšių negali būti tik tėvas, motina ir sutuoktinis. Daugiau jokių apribojimų Bažnyčios teisė nenumato (žinoma, išlaikant visus kitus reikalavimus krikštatėviams: priimti įkrikščioninimo sakramentai – Komunija ir Sutvirtinimas; jeigu krikštatėviai šeima – tai susituokę Bažnyčioje; nepasitraukę iš Bažnyčios savo apsisprendimu; nenubausti bažnytine bausme).
Klausimas: Žinau, kad yra nustatytos teikiamų paslaugų kainos, norėčiau jas sužinoti. Suprantu, kad tai yra auka bažnyčiai, bet kai žinai tą sumą, tai pats nusprendi. kiek gali daugiau aukoti, nes kartais sako. kad kaina nustatyta yra didesnė.
Atsakymas: Tikintieji, krikščionys katalikai, aukomis remia Bažnyčios misiją – skelbti Kristaus Evangeliją. Švenčiant sakramentus taip pat paliekama auka, tačiau tai neturi sudaryti įspūdžio, kad Dievo dovanos tarsi „parduodamos“. Būtent dėl šios priežasties vengiama skelbti konkrečių sumų, nors tai ir nėra uždrausta.

„Teikiamų paslaugų kainos“ – skamba maždaug kaip: „Kiek kainuotų pakalti batus?“ O juk šventosios Mišios ar kitų sakramentų šventimas – tai ne suteikiama paslauga, bet sielovadinis patarnavimas bendruomenės nariui, kuris iš dėkingumo ir iš pareigos padėti išsilaikyti savo Bažnyčiai bei jos dvasininkams duoda didesnę ar mažesnę auką. Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodeksas suteikia vietos vyskupams galimybę nustatyti jos orientacinį dydį, tačiau viešas to paskelbimas kaip tik ir galėtų būti klaidingai prilygintas „kainininkui“.

Jei, kaip rašote, norite duoti daugiau, tai duokite, kiek širdis sako. Kiekvienas aukoja pagal savo valią ir išgales. Kunigas, reikalui esant, sugebės suorientuoti ir paklaus, ar aukojate ne per daug. Be to, dera priminti, jog ta pati Bažnyčios teisė nurodo dvasininkams prievolę ir dovanai patarnauti neturtingiesiems ar nepasiturintiesiems.

Beje, aukotojas turėtų suprasti, kad sielovadinis patarnavimas yra susijęs ir su tam tikromis išlaidomis, pvz., patalpoms apšildyti, apšviesti, joms prižiūrėti, valyti bei remontuoti, rūpintis muzikiniu ir meniniu apipavidalinimu, be to, išlaikyti dvasininkus ir patarnautojus etc. Tad jei auka yra mažesnė negu „sąnaudos“, tuomet trūkumus dengia parapijos bendruomenė. Tad aukos dydis priklauso ne tik nuo aukotojo finansinių galimybių, bet ir nuo aukos supratimo. Prisiminus Viešpaties istoriją apie našlės paaukotą skatiką, galime sakyti, kad kartą per metus į bažnyčią užėjęs ir demonstratyviai 50 eurų banknotą aukojantis žmogus iš tikrųjų paaukoja mažiau, negu kas sekmadienį bent po 1 eurą aukojanti močiutė, nes metuose yra 52 sekmadieniai.

Nors dažnai auką vertiname finansiškai, ji turi tik vienam Dievui geriausiai pažįstamą dvasinę vertę, kuriai Bažnyčios nariai negali prarasti jautrumo.