Kardinolas Vincentas SLADKEVIČIUS MIC
- Kauno arkivyskupas metropolitas 1989–1995
Gimė 1920 m. rugpjūčio 20 d. Guronių k., Žaslių par., Kaišiadorių r. Buvo jauniausias vaikas šeimoje. Būdamas devynerių, neteko tėvo. Mokėsi Žaslių pradinėje mokykloje, nuo 1932 m. Kaišiadorių gimnazijoje, paskui perėjo į katalikišką gimnaziją Kaišiadoryse. 1934 m. įstojo į Kauno jėzuitų gimnaziją. Ją baigęs 1939 m. pradėjo mokytis Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Kunigu įšventintas 1944 metų kovo 25 dieną. Pirmąsias šv. Mišias – primicijas aukojo Žaslių parapijos bažnyčioje 1944 metų balandžio 10 dieną.
Vikaravo ir klebonavo Kietaviškėse, Merkinėje, Aukštadvaryje. Buvo paskirtas Kaišiadorių gimnazijos kapelionu, bet pareigas galėjo atlikti tik Kaišiadorių katedros zakristijoje. Gresiant areštui pasitraukė iš Kaišiadorių, kurį laiką gyveno Čiobiškio parapijoje, vėliau Nedzingėje. Galiausiai buvo paskirtas Šešuolių parapijos klebonu. 1948 m. paskirtas Kuktiškių parapijos klebonu, po mėnesio perkeltas į Inturkę, kur klebonavo iki 1952 metų.
1952 m. tapo Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos prefektu ir dvasios tėvu. 1956 metais Kaišiadorių vyskupas pal. Teofilius Matulionis suteikė garbės kanauninko titulą. 1957 m. lapkričio 14 d. popiežiaus Pijaus XII nominuotas tituliniu Aboros vyskupu ir paskirtas Kaišiadorių vyskupo sosto augziliaru sedi datus. Kaišiadorių vyskupas Teofilius Matulionis konsekravo Vincentą Sladkevičių vyskupu 1957 metų gruodžio 25 dieną Birštono klebonijoje.
Vyskupo pareigų sovietų valdžia eiti neleido. 1959 metų pavasarį vyskupas Vincentas Sladkevičius buvo ištremtas į Nemunėlio Radviliškį Biržų rajone. Šioje nuošalioje Šiaurės Lietuvos parapijoje vyskupas išgyveno iki 1976 metų. Nuo 1970 metų ėjo Nemunėlio Radviliškio ir Suosto parapijų klebono pareigas. 1972 metais Nemunėlio Radviliškyje, atsiklausus vyskupo Vincento Sladkevičiaus nuomonės, buvo pritarta leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, kurią pristatė kunigas, dabar kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Darbuojantis Nemunėlio Radviliškyje užsimezgė ir vyskupo Vincento Sladkevičiaus ryšiai su pogrindine kunigų seminarija, kurios daugelį absolventų jis pats ir įšventino kunigais.
1972 metais vyskupas Vincentas Sladkevičius davė laikinuosius įžadus marijonų kongregacijoje, o 1975 metais padarė amžinuosius įžadus.
1976 metais vyskupas buvo civilinės valdžios perkeltas į Pabiržę, kur gyveno iki 1982 metų.
1982 m. birželio 15 d. vyskupas Vincentas Sladkevičius galiausiai tapo Kaišiadorių vyskupijos apaštališkuoju administratoriumi. Į Kaišiadorių katedrą iškilmingai įžengė 1982 metų rugpjūčio 8 d.
1988–1993 m. buvo Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas. 1988 m. birželio 28 d. popiežiaus šv. Jono Pauliaus II pakeltas Šventosios Romos bažnyčios kardinolu. 1989 m. Vincentas Sladkevičius paskirtas Kauno arkivyskupu. 1996 metais, laikydamasis bažnytinės teisės nuostatų, atsistatydino iš Kauno arkivyskupo pareigų ir nuo to laiko gyveno Kaune kaip emeritas. Mirė 2000 m. gegužės 28 d. Palaidotas Kauno arkikatedroje bazilikoje.
1993 m. suteiktas Kauno miesto garbės piliečio vardas. 1998 m. apdovanotas LDK Vytauto Didžiojo I laipsnio ordinu ir Santarvės premija. 2010 m jam suteiktas Kaišiadorių rajono garbės piliečio vardas.
2025 m. spalio 30 d. Biržų rajono savivaldybės taryba suteikė kardinolui Garbės piliečio vardą už iškilią dvasinę tarnystę, tautos moralinio atgimimo puoselėjimą ir reikšmingą indėlį į Biržų krašto dvasinį bei kultūrinį gyvenimą.
----
Kardinolo Sigito TAMKEVIČIAUS SJ atsiminimai apie kardinolą Vincentą SLADKEVIČIŲ MIC (filmuotos medžiagos aut. Gediminas Urbonas, 2020 05 28)
Kardinolo Sigito TAMKEVIČIAUS SJ homilija „Ištikimas Jėzaus liudytojas“ Kauno arkikatedroje bazilikoje minint kardinolo Vincento Sladkevičiaus MIC mirties dvidešimtmetį (2020 05 28)
Kardinolas Sigitas apie kardinolą Vincentą. Pokalbis ARTUMOJE (2020 m. vasaros numeryje).
Kardinolo Vincento Sladkevičiaus muziejaus-buto (Kaune) vedėjos Irenos PETRAITIENĖS straipsnių ciklas apie kardinolą Vincentą SLADKEVIČIŲ MIC (2020 m., spausdinamas bernardinai.lt)
