Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Birželio 29 d. Kaune džiugiai paminėtas Lietuvos bažnytinės provincijos ir Kauno arkivyskupijos įkūrimo 80 metų jubiliejus. Šventė prasidėjo Kauno arkikatedroje bazilikoje iškilmingomis šv. Mišiomis. Eucharistijos liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, drauge su juo koncelebravo Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Peteris Stephanas Zurbriggenas, Kauno arkivyskupo augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis, vyskupai emeritai Juozas Preikšas, Romualdas Krikščiūnas bei gausus arkivyskupijos kunigų būrys. Giedojo jungtinis parapijų choras, vadovaujamas Vitos Vaitkevičienės.

Šv. Mišių pradžioje vysk. J. Ivanauskas perskaitė popiežiaus Benedikto XVI laišką bažnytinės provincijos Lietuvoje įkūrimo 80 metų proga. Šventasis Tėvas jame pasveikino visus Lietuvos tikinčiuosius su džiaugsminga sukaktimi ir suteikė apaštališkąjį palaiminimą (visą tekstą žr. http://www.katalikai.lt).

Per pamokslą arkiv. S. Tamkevičius kvietė dėkoti Dievui už 80 metų globą, paprašyti tolesnės jo palaimos arkivyskupijai ir pasvarstyti, kokią vietą tiek kunigai, tiek pasauliečiai turėtų užimti Bažnyčioje. Viešpaties malonės metais Lietuvos Bažnyčiai arkivyskupas pavadino tiek prieškario nepriklausomybės klestėjimo laikotarpį, tiek sovietų persekiojimo metus, daug kam padėjusiems dvasiškai subręsti ir sutvirtėti. Priminęs apaštalų Petro ir Pauliaus šventumo pavyzdžius, ganytojas pabrėžė, jog ne vadovavimas, bet sekimas Kristumi Bažnyčiai yra svarbiausias; tik tada Bažnyčia, anot ganytojo, bus „ne mūro siena, bet tikinčiųjų bendruomenė”. „Apaštalų pavyzdys kalba, kiek daug gero Dievo tautai gali padaryti uoli tarnystė. Šiandien Bažnyčia turi aiškų suvokimą, jog šventi gali būti ne tik kunigai, bet ir pasauliečiai,” – sakė arkivyskupas, ypač pasidžiaugęs pastarųjų veikla įvairiose bažnytinio darbo srityse. Pasak ganytojo, didžiausiu dėkingumo ženklu Viešpačiui už jo 80 metų globą „tebus asmeniškas mūsų atsakymas, kas esame – laukiantieji dovanų ar save dovanojantys kitiems” (visą homilijos tekstą skaitykite http://kaunas.lcn.lt/02/arkivyskupas/index.html).

Atnašų procesijoje arkivyskupijos katalikiškų institucijų darbuotojai atnešė liturginį drabužį, studentai – liturginių reikmenų, o pašvęstojo gyvenimo nariai – žvakių Eucharistijos adoracijai.

Šv. Mišių pabaigoje žodį tarė apaštališkasis nuncijus arkiv. P. S. Zurbriggenas, padėkojęs už kvietimą dalyvauti šioje šventėje ir kaip Šventojo Sosto atstovas Lietuvoje perdavęs Šventojo Tėvo palaiminimą. Nuncijus pasidžiaugė, jog švęsta Eucharistija buvo „ypatingas padėkos Dievui veiksmas už jo nuostabius darbus, gailestingą buvimą su lietuvių tauta ir skaudžiais istoriniais momentais”. „Ir tuomet jūsų tikėjimas nežlugo, o tik dar labiau subrendo, nes buvo apvalytas – net iki kankinystės”, – sakė arkiv. P. S. Zurbriggenas, kaip didžiausią dabarties uždavinį paminėjęs tautos pastangas perduoti tikėjimą jaunimui, ateities kartoms.

Arkivysk. S. Tamkevičius padėkojo garbingiesiems svečiams, tarp jų ir Kauno miesto bei rajono valdžios atstovams, visiems pamaldų dalyviams ir drauge su visais vyskupais suteikė ganytojišką palaiminimą.

Po šv. Mišių arkivyskupijos salėje įvyko jubiliejinė konferencija. Šventojo Sosto vardu susirinkusius pasveikino apaštališkasis nuncijus arkiv. P. S. Zurbriggenas, pasakęs, jog šis Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimo jubiliejaus minėjimas turi ypatingą prasmę, nes būtent Kaune buvo paskelbta garbingo atminimo popiežiaus Pijaus XI 1926m. balandžio 4 d. apaštališkoji konstitucija Lituanorum gente, vainikavusi ilgametį lietuvių vyskupų ir tikinčiųjų norą vienybės su Romos popiežiumi dvasia turėti Lietuvos žemėje galutinį bažnytinį sutvarkymą. Nuncijus atkreipė dėmesį, jog ši konstitucija buvo „naudinga ne tik Bažnyčiai, bet ir valstybei”. Per 80 metų, nuncijaus žodžiais, „tikėjimas nebuvo išrautas, tačiau liko randai tautos širdyje, šiandien išstatytai prieš naujas ydas, prieštaraujančias lietuvių tradicijai”. Popiežiaus vardu Apaštalų Sosto atstovas paragino mylėti ir sekti Kristų – vienintelį kelią; palinkėjo Šiluvos Švč. Mergelės Marijos globos.

Konferencijos dalyvius taip pat pasveikino kardinolas A. J. Bačkis, palinkėjęs arkivyskupijai gyvavimo ir klestėjimo bei perdavęs sveikinimus nuo Vilniaus metropolijos.

Pranešimą „Popiežiaus Pijaus XI konstitucija ir jos reikšmė Lietuvai” perskaitė kan. doc. dr. Kęstutis Žemaitis, išsamiai aptaręs istorinę Lietuvos bažnyčios situaciją iki 1926 m. bei palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio, „didžiausio Lietuvos bažnytinės provincijos stratego”, ilgalaikes pastangas įsteigti šią provinciją, palaikyti tiesioginius santykius su Šventuoju Sostu bei sudaryti konkordatą (parengė projektą, kurio nespėjo įgyvendinti). Tam kartais reikėjo įveikti net pačių lietuvių katalikų pasipriešinimą ir juos sąmoninti. Konstitucija Lituanorum gente Lietuvos Bažnyčia įgijo savarankiškumą ir tiesioginę priklausomybę nuo Šventojo Sosto, tokias pačias teises kaip ir kitos Europos valstybių bažnyčios, buvo išspręstos Klaipėdos ir Vilniaus krašto istorinės problemos. Kan. K. Žemaitis taip pat apžvelgė to meto naujai įkurtų vyskupijų ganytojų paskyrimus.

Pranešimą apie arkivyskupijos praeitį ir dabartį perskaitė dešimtmetį jai vadovaujantis arkiv. S.Tamkevičius. Ganytojas priminė susirinkusiems veržlią arkivyskupijos istoriją ir aktyvią Bažnyčios veiklą bei įtaką visam visuomenės gyvenimui prieškario nepriklausomybės laikotarpiu, sėkmingai veikusią Kauno kunigų seminariją, veiklias katalikiškas organizacijas ir draugijas, vienuolių kongregacijas, gausią katalikišką spaudą, du svarbius to meto bažnytinio gyvenimo įvykius – I Eucharistinį kongresą bei I Sinodą. Priminęs skaudžių išbandymų Bažnyčiai atnešusį sovietinį laikotarpį, kai hierarchai buvo spaudžiami vykdyti sovietų valdžios nurodymus ir skiepyti tikinčiųjų paklusnumą jai, ganytojas pasidžiaugė dabartine arkivyskupijos situacija – aktyviai veikiančiomis katalikiškomis institucijomis, ypač nuoširdžiai besidarbuojančiais pasauliečiais, kuriamais sielovados centrais. Apgailestaudamas dėl arkivyskupijos gyvenimo skaudulių – gausėjančių skyrybų, girtuokliavimo, savižudybių, didėjančio nusikalstamumo, ganytojas atkreipė dėmesį, jog didžioji visuomenės dalis pasitiki Bažnyčia kaip tiesos ir moralės saugotoja, nepaisant žmogiškų jos narių klaidų. Kaip prioritetines arkivyskupijos veiklos sritis arkiv. S.Tamkevičius išskyrė šeimos ir gyvybės gynimą, pašaukimų ugdymą, jaunimo ir suaugusiųjų katechezę, sielovados centrų dekanatuose ir didžiosiose Kauno miesto parapijose kūrimą, II Sinodo užbaigimą, nuolatinės Eucharistijos adoracijos palaikymą bei skatinimą, kad „sielovados darbai nesiremtų vien žmogiškomis pastangomis”. „Su viltimi žvelgiame į ateitį, nes pasitikime Dievo Apvaizdos vedimu. Ši vedimą matėme per  80 arkivyskupijos ir Lietuvos bažnytinės provincijos gyvavimo metų. Žmonės, kuriuos Viešpats pakviečia darbui bažnyčioje, yra tik netobuli įrankiai, – visas augimas ateina iš Dievo”, – užbaigdamas pranešimą pasakė ganytojas (visą pranešimą žr. http://kaunas.lcn.lt/08/arkivtekstai/html/2006_kn80-pranesimas.html).

Konferencijos pabaigoje arkiv. S. Tamkevičius padėkos raštus ir Šiluvos Dievo Motinos medalius įteikė labiausiai nusipelniusiems arkivyskupijos žmonėms. Tarp jų buvo kun. Augustinas Paulauskas  (už uoliai atliekamas dekano pareigas ir kunigų vienybės skatinimą), kun. Robertas Gedvydas Skrinskas (už Domeikavos Lietuvos kankinių bažnyčios pastatymą), Vaida Spangelevičiūtė (už „Atgaivink” programos sklaidą ir arkivyskupijos sielovados programų koordinavimą) bei daug kitų arkivyskupijos karitiečių, parapijų tarybų narių, patarnautojų, liudijančių tikėjimą savo krikščioniško gyvenimo pavyzdžiu ir darbais (visą apdovanotųjų sąrašą žr. http://kaunas.lcn.lt/naujienos/,456).

Jubiliejaus proga arkivyskupijos ganytoją S. Tamkevičių bei visus tikinčiuosius nuoširdžiai pasveikino Kauno apskrities viršininkas Zigmantas Benjaminas Kazakevičius, Kauno meras Arvydas Garbaravičius ir vicemerai Kęstutis Kuzminskas, Adolfas Balutis, Adelė Echodienė, Kauno rajono meras Leonardas Gineika. Garbūs svečiai džiaugėsi bendradarbiavimu su Bažnyčia, parapijų administratoriais, pabrėžė svarbų Bažnyčios vaidmenį ugdant visuomenę, linkėjo sėkmingos sielovados. Savo ganytoją taip pat  pasveikino ir už tėvišką rūpestį padėkojo katalikiškųjų institucijų atstovai.

Fotodokumentinėje ekspozicijoje konferencijos dalyviai galėjo išsamiau susipažinti su arkivyskupijos istorija ir dabartimi, bažnytinių institucijų veikla. Konferencijos metu buvo demonstruojamos skaidrės, atspindinčios prieškario laikų bažnytinio gyvenimo vaizdus, popiežiaus Jono Pauliaus II viešnagės Lietuvoje akimirkas, Kaune vykusio Lietuvos II Eucharistinio kongreso kadrus, pasirengimo II Sinodui kroniką bei Lietuvos vyskupų susitikimą su popiežiumi Benediktu XVI ad limina vizito Vatikane metu. Konferencijos dalyviams susikaupti  ir apmąstyti savo istoriją ir ateitį padėjo jaunų menininkių violončele ir smuiku atlikti kūriniai.

Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba, tel. (37) 409025, el. paštas info@kn.lcn.lt