Nuotraukos – Jono Pauliaus II piligrimų centro ir Donato Pranckevičiaus
Kauno arkivyskupijos vyskupo katedra bei visos parapijų ir rektoratų bažnyčios šventė Didįjį velykinį Tridienį sulaukdamos tikinčiųjų gausos. Daug žmonių dalyvavo visose šio švento laiko pamaldose, o bažnyčios ypač prisipildė Kristaus Prisikėlimo (Velykų) sekmadienio rytą, kai triskart aplink šventoves buvo einamos procesijos. Miestuose, miesteliuose, kaimuose sklido geroji Kristaus Prisikėlimo naujiena, žmonių širdims buvo dovanota ramybė ir taika.
Visi, šventusieji šiemetines Velykas, tapo istorinio įvykio dalyviais ir liudininkais: jos buvo šimtosios, nuo jų šiemet pradėjome skaičiuoti naują arkivyskupijos šimtmetį. Arkivyskupijos ganytojai velykinėse vaizdo žiniose minėjo Lietuvos bažnytinės provincijos ir Kauno arkivyskupijos įsteigimo šimtmetį bei sveikino šia proga, pabrėždami: dėkojame praėjusioms kartoms už ištikimybę tikėjimui ir jo perdavimą, o šiandien svarbu toliau būti Prisikėlusio Kristaus liudytojais šeimose, bendruomenėse, visuomenėje.
-----
Didysis velykinis Tridienis prasidėjo balandžio 2 d. Didžiojo ketvirtadienio vakarą susirinkus į Paskutinės vakarienės šv. Mišias. Jų Evangelija pasakojo apie Jėzaus paliktas brangiausias dovanas visų laikų ir kartų žmonėms: atsisveikinimo vakarienėje Jeruzalėje Jėzus su apaštalais laužė duoną įsteigdamas Eucharistiją ir iš meilės jiems numazgojo kojas.
„Mes visi esame pašaukti mylėti Kristų, kad galėtume mylėti kitą ir tokiu būdu skelbti Velykų džiaugsmą“, – Kauno arkikatedroje bazilikoje sakė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, vadovavęs šiai ypatingai Didžiojo ketvirtadienio pamaldų liturgijai. Dievo žodyje skelbtas Jėzaus meilės gestas – kojų numazgojimas – buvo atkartotas nuolankiu arkivyskupo gestu: padedamas patarnautojų, Jėzaus pavyzdžiu jis pasilenkė ir nuplovė kojas bendruomenės atstovams – 12-ai sesių ir brolių.
Homiliją sakęs vyskupas Saulius Bužauskas, be kita, atkreipė dėmesį, jog evangelistui Jonui buvo svarbu pabrėžti tarnystės aspektą. Tačiau tik pasistiprinę Kristumi galime tarnauti kitiems. Pats Kristus tarnavo visai žmonijai – ne tik išrinktiesiems, bet ir nusidėjėliams. Jis už visus savo gyvybę atidavė. Jėzus pasitinka žmogų, patarnauja, trokšta pakelti, sustiprinti savimi.
Paskutinės vakarienės liturgijoje meilės patarnavimo prie altoriaus mokėsi vaikai ir jaunuoliai, arkikatedroje besirengiantys Pirmajai Komunijai ir Sutvirtinimui. Šių pamaldų rinkliava buvo skiriama vargstančiųjų gerovei.
------
Didžiojo penktadienio, balandžio 3 d., Kristaus Kančios pamaldos prasidėjo arkivyskupo Kęstučio Kėvalo ypatinga malda. Viešpaties kančios ir mirties dieną tyloje nuščiuvusioje Kauno arkikatedroje bazilikoje arkivyskupas meldėsi parpuolęs prie altoriaus ant žemės.
Pamaldų dalyviai išklausė Viešpaties kančios istoriją pagal Joną, skaitomą vaidmenimis diakono Dariaus Chmieliausko, arkivyskupo Kęstučio Kėvalo ir vyriausiojo ceremonijarijaus kunigo Artūro Kazlausko. Atgijo Pilotas, nukryžiavimo reikalaujanti minia, kareiviai, mirti pasmerkiamas Jėzus ir keli jo pasigailėjusieji... Prieš akis gyvai dėliojosi Didžiojo penktadienio žmonių išdavystės ir Jėzaus pasmerkimo, nekaltojo nukankinimo ir mirties drama...
Homiliją pasakė kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, atkreipdamas dėmesį, jog po evangelinio Jėzaus kančios aprašymo sunku ką ir pridurti. Evangelijos pasakojimas iškalbingiausiai byloja, kaip Dievas mus myli – net ir nusidėjėlius. Ir už visus Jėzus paaukojo savo gyvybę. Jis už draugus išliejo savo kraują. Tai brangiausia žinia.
Kardinolas trumpai stabtelėjo prie kelių epizodų ir jų veikėjų: išdavusio Judo, išsigynusio Petro, tiesos nebranginusio Piloto. „Krikščionims tiesa yra pats Jėzus – kelias, tiesa ir gyvenimas“, – sakė kardinolas, ragindamas gyvenime vadovautis aiškiomis moralinėmis nuostatomis, stovėti tiesos ir gėrio pusėje.
Šių pamaldų rinkliava buvo skirta Šventosios Žemės krikščionims, jų šventovėms išlaikyti. Visuotinė malda dešimtimi maldavimų apėmė svarbiausius Bažnyčios ir pasaulio reikalus, pamokydama, pasak kun. A. Kazlausko, ko krikščionys turi kasdien prašyti savo maldoje.
Vėlyvą vakarą arkikatedrą pasiekė nuo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios prasidėjusios kasmetinės Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelio procesijos dalyviai, dvi valandas ėję paskui Viešpaties Kryžių kaip Jeruzalės gatvėse jį lydėjusi minia (apie Kryžiaus kelią Kauno gatvėmis žr. čia >>).
----------
„Jo čia nebėra, Jis prisikėlė, kaip buvo sakęs“ (Mt 28, 6) – balandžio 4-ąją, švenčiant Velyknaktį arkikatedroje, buvo paskelbta geroji Kristaus Prisikėlimo naujiena. Šio Bažnyčios skelbimo ir liudijimo žmonėmis tapo visi gausūs Velyknačio dalyviai, ištvermingai budėję ir kantriai laukę svarbiausios krikščionims tikėjimo ir vilties žinios.
Sulaukusius džiugiai pasveikino liturgijai vadovavęs arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, o jo pasveikinimą (lietuvių ir anglų kalba) palydėjo žmonių džiaugsmo šūksniai ir per šventovę nuvilniję plojimai, tą vakarą pasikartoję net kelis kartus.
Žiburių liturgija prasidėjo trijų aplinkinių senamiesčio bažnyčių – arkikatedros, Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) ir Švč. Trejybės (seminarijos) – Velyknakčio dalyviams vieningai susibūrus aplink uždegtą laužą Rotušės aikštėje.
Arkivyskupas čia pašventino ugnį ir uždegė Paschalą – didžiąją Velykų žvakę. Nuo jos – Kristaus-Šviesos – arkikatedroje šviesa pasklido tarp žmonių, įsižiebė žvakės jų rankose. Su žiburiais rankose klausyta Velykinio šlovinimo, kurį giedojo arkikatedros klebonas monsinjoras Vytautas Grigaravičius. „Tesidžiaugia Motina Bažnyčia, tokios šviesos žiburiais pasipuošusi“ (iš Velykinio šlovinimo)!
Žodžio liturgijoje Išganymo istoriją pasakojo skaitomi keturi Senojo Testamento skaitiniai, o netrukus, diakonui paskelbus Evangeliją pagal Matą apie tuščią Jėzaus kapą ir Jo pasirodymą moterims, nuskambėjo velykinis „Aleliuja“!
Arkivyskupas savo homilijoje atkreipė dėmesį, kaip Dievo žodžio skaitiniai nuo pat sukūrimo per Senojo Testamento puslapius atvedė į brangiausią ir linksmiausią visame pasaulyje Kristaus Prisikėlimo šventę, nors Didįjį penktadienį su Kristaus mirtimi atrodė viskas baigta.
Ar Viešpaties prisikėlimas nėra tik graži svajonė, lūkestis? Pasak ganytojo, turime užrašytą mokinių liudijimą. Jie patys dalyvavo šiuose įvykiuose. „Mes remiamės mokinių liudijimu, nes sumokėta Jėzaus kraujo, gyvybės kaina. Mokiniai neatsisakė to, kas perkeitė jų širdis“, – kalbėjo arkivyskupas apie apaštalų tikėjimą, perduodamą Bažnyčioje jau daugiau kaip du tūkstančius metų.
Šia proga ganytojas atkreipė dėmesį į Jubiliejines Velykas Kauno arkivyskupijos istorijoje, kai 1926-aisiais, prieš 100 metų, popiežius Pijus paskelbė savo apaštalinę konstituciją „Lituanorum gente“.
„Su arkivyskupijos gimtadieniu, brangūs broliai ir seserys. Visi esame šios nuostabios šeimos, bendruomenės dalis“, – sakė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, džiugiai pasveikindamas visus ir ypač naujus mūsų Bažnyčios narius, pakrikštytus ir sutvirtintus Velykų vigilijoje Jubiliejiniais arkivyskupijos metais.
Po homilijos arkivyskupas pakrikštijo, o paskui sutvirtino 9 jaunus žmones, apsisprendusius tapti mūsų tikėjimo broliais ir seserimis. Krikšto pažadus atnaujino ir visi pamaldų dalyviai.
Pirmą kartą Eucharistiją kartu šventė ir naujai pakrikštytieji.
Velyknakčio liturgiją, pačią iškilmingiausią (ir trukusią tris valandas), užbaigė arkivyskupo suteiktas palaiminimas ir pasidalijimas dėkingumu, kad visi drauge, kaip bendruomenė, sulaukė Kristaus Prisikėlimo, ir širdys tapo naujai uždegtos džiaugsmu.
-----
Velykų sekmadienį, balandžio 5-ąją, rytmetinėje procesijoje su Švenčiausiuoju Sakramentu aplink Kauno arkikatedrą baziliką buvo nešama prieš 100 metų popiežiaus Pijaus XI pasirašyta apaštalinė konstitucija „Lituanorum gente“, pradėjusi ir palaiminusi naują etapą Bažnyčios Lietuvoje ir kartu Kauno arkivyskupijos istorijoje.
Parapijų, rektoratų bendruomenes visoje arkivyskupijoje pasiekė arkivyskupo Kęstučio Kėvalo sveikinimo žodis šimtmečio Velykų proga, kuriame, be kita, sakoma:
„Tegul šis Jubiliejus tampa mums Velykų žinios pratęsimu: kaip Kristus atnaujina žmogų, taip Jis nuolat atnaujina ir savo Bažnyčią. Ir tegul mūsų Kauno arkivyskupija, įžengusi į naują šimtmetį, būna gyvas prisikėlimo ženklas visiems – kad Dievas yra su mumis, kad Jo meilė stipresnė už bet kokius išbandymus, nes bendrystė su Kristumi visada veda į gyvenimą. Tegul šios jubiliejinės Velykos sustiprina mūsų tikėjimą, dėkingumą ir pasitikėjimą Dievo Apvaizda!“
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
--------
Daugiau Velyknakčio ir šventų Velykų sekmadienio rytmečio fotoakimirkų:
