Žolinė Pažaislyje – su žvilgsniu į dangų ir į Gražiosios Meilės Motiną (2019 08 15)
Paskelbta: 2019-08-16 10:27:02

„Džiaugiamės su dangun paimtąja Marija, nes ir mūsų gyvenimas juda link dangaus, link amžinos laimės. Dangaus patirtį, tą laimės lopinėlį, mes šiandien išgyvename čia, Pažaislyje, prisimindami didžius Dievo darbus, kuriuos Viešpats nuveikė per Mariją ir Marijoje. Dėkojame seserims kazimierietėms, kurios rūpinasi šiuo vienuolyno ansambliu ir pripildo šiuos didingus pastatus maldos ir pasišventimo dvasia“, – sakė Kauno arkivyskupijos apaštalinis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius, sveikindamas kauniečius ir miesto svečius, rugpjūčio 15 dieną gausiai susirinkusius į Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) iškilmes šioje piligriminėje šventovėje seserų kvietimu.

Šią dieną Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacija priešpietinėse pamaldose Pažaislio bažnyčioje šventė dar vieną gražią šventę – buvo priimti naujos sesers įžadai, o po pietų seseris buvo galima sutikti vienuolyno kiemelyje priešais bažnyčią, kur jos svetingai pasitiko atvykstančius į iškilmingas šv. Mišias.

Joms vadovavęs vysk. Algirdas Jurevičius jų pradžioje sveikino ir koncelebruojančius bei žmonėms klausyklose patarnaujančius Kauno I dekanato kunigus, o paskui atkreipė dėmesį į Gražiosios Meilės Motinos atvaizdą prie altoriaus.

Pažaislyje nuo seno maldininkus traukia beveik prieš keturis šimtus metų tapytas maloningasis Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas, apjuostas gėlių vainiku, – pasak ganytojo, tai subtili nuoroda į Mergelės Marijos Išaukštinimą, kuris tądien ir buvo švenčiamas.

Šia proga vysk. Algirdas pakvietė melstis, kad dieviškoji meilė išsklaidytų nemeilės sutemas mūsų visuomenėje, kad joje neliktų žmonių, nepatyrusių meilės ir dėl to nesijaučiančių laimingais, o Gražioji Meilės Motina ypač užtartų ligonius, prislėgtuosius, ieškančius gyvenimo prasmės. Šv. Mišių pradžioje buvo pašventinti žolynai.

Kaip ir kasmet, su žvilgsniu į dangų ir padėka Dievui už vasaros gėrybes švenčiama Žolinė Pažaislyje sulaukia profesionalių sakralinės muzikos atlikėjų. Ir šiemet joje dalyvavo prof. Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras, kompozitoriaus Juozo Naujalio gimimo 150-ųjų metinių proga giedojęs jo sukurtas Mišias.

Savo homilijoje tęsdamas mintį apie dangų, apie žodžiais sunkai nusakomą antgamtinę tikrovės patirtį, kurią ypač atveria ši iškilmė, vysk. Algirdas atkreipė dėmesį į popiežiaus emerito Benedikto XVI mintį, jog „kontempliuodami Mariją, paimtą į dangaus garbę, mes suvokiame, kad žemė nėra amžini mūsų namai, kad ir mes, jei išlaikysime savo žvilgsnį nukreiptą į amžinąjį gėrį, vieną dieną tapsime tos pačios garbės dalininkai“.

Dėkojant Dievui už Marijos išaukštinimą, homilijoje kviesta pažvelgti į dorybes, kuriomis Viešpats ją apdovanojo. Per palaimintą nuolankumą, pasak šv. Augustino, Marija tapo dangiškaisiais laiptais, kuriais Dievas nužengė prie žmonių. Marijos Išaukštinimą švenčiame rugpjūtį – vasaros brandos metą, mąstydami ir apie savo pačių gyvenimo vaisius – koks yra mūsų tarnavimas, malda, pasišventimas.

„ Juo labiau Bažnyčia gyvena pagal Marijos pavyzdį, tuo ji tampa motiniškesnė ir joje daugiau žmonių gali atgimti iš Dievo, susitaikinti su Juo“ (YouCat 58). Kaip gražiai atliepia šį pastebėjimą Pažaislio Gražiosios Meilės Motina. Žvelgdama į ją, pati Bažnyčia tampa motiniškesnė, o ir kiekviena pamaldi motina, žvelgdama į Mariją ir ja pasitikėdama, tampa motiniškesnė“, – sakė ganytojas.

Šią dieną raginta labiau mąstyti apie tai, kas gyvenime tikrai turi išliekamąją vertę. Paskutinio teismo dieną visi žemės sostai subyrės, ir tą dieną nukris visos karūnos. „Viena karūna pasiliks amžinai, apie kurią kalba Išganytojas: „Būk ištikimas iki mirties, ir aš tau duosiu gyvenimo vainiką“, – sakė ganytojas, atkreipdamas dėmesį, kad šiandien tiek daug žmonių serga širdies ligomis, nes kartais iki liguistumo trokštama malonumų, turtų, garbės, valdžios, grožio, į žemiškąją laimę rankas teisiame kaip kūdikiai į muilo burbulą, kuris sprogsta dar nepaliestas.

„Tik begalinis Dievas gali pripildyti mūsų neramias širdis, kuris vienintelis yra aukščiausias ir amžinas Gėris“, – kalbėjo vysk. Algirdas, ragindamas ir tada, kai nelengva išlaikyti į dangų nukreiptas akis, kai bėdos ir negandos aptemdo ateitį, kurią Dievas mums parengė, nepamiršti užtariančios Mergelės Marijos kaip danguje šviečiančio ženklo.

Visuotiniuose maldavimuose tądien melstasi už popiežių Pranciškų, kad pajėgtų įkvėpti Bažnyčios žmonėms meilę pakraščiuose pamirštiesiems, be kita, melstasi už pamaldumą Marijai puoselėjančias grupes ir sąjūdžius, kad vis labiau persiimtų Evangelija. Malda užtartos ir šeimos, kad jos būtų atviros vaikams, seneliams, našlaičiams ir kt.

Užbaigiant pamaldas seserų kazimieriečių vardu už maldą, bendrystę ir pagalbą, taip pat ir už aukas vienuolynui išlaikyti dėkojo ses. Edita Šicaitė, Vilniaus jėzuitų gimnazijos direktorė.

Vėliau Kauno valstybinis choras visiems dovanojo Juozo Naujalio kūrinių koncertą.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

Ganytojo žodis

Tikroji meilė – tai ne emocijos ir ne keli centai, įdėti į elgetos ranką, bet angažavimas kovoti už teisingesnę ir geresnę visuomenę, geresnę Lietuvą; tai gebėjimas atleisti nuoskaudas ir kasdienis tarnavimas vieni kitiems toje vietoje, kur Dievas leidžia mums būti ir veikti.

 Arkivysk. S. Tamkevičiaus herbas+ Sigitas TAMKEVIČIUS

Iš homilijos minint CARITO 30-metį

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune