Pokalbis iš Šiluvos apie Dvasios buveinę – Mergelę Mariją ir kaip būti jos prakalbintiems (2020 05 30)
Paskelbta: 2020-06-01 13:00:23

Nuotraukos – Gedimino Jono Urbono

 

 Gegužės 30-ąją iš Šiluvos aikštės, kaip ir pirmajame gegužės ciklo „Dievo Motina – šviesos ir vilties nešėja“ susitikime, galėjome stebėti Katalikų medijų centro transliuotą nuotolinį pokalbį „Marija – Šventosios Dvasios buveinė“.

Kun. Arnoldą Valkauską kalbino Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė, o pokalbio tema atliepė Šiluvoje organizuoto Sekminių savaitgalio mintį ir nuotaiką. Šiluvoje susirinkusieji ir pamaldų transliacijų dalyviai nuo pat gegužės 29-osios vakaro turėjo galimybę drauge melstis, kaip anuomet apaštalai su Marija, ir džiugiai drauge sulaukti Sekminių sekmadienio – Šventosios Dvasios Atsiuntimo.

Ką turime žinoti apie Mergelę Mariją, Dievo Dvasios pripildytą nuo pat angelo apreiškimo? Kokios yra pagrindinės tikėjimo tiesos, kurių moko Bažnyčia?

Trumpai sustojęs prie katekizmo atsakymų į šiuos klausimus pokalbio pradžioje, kun. Arnoldas pakvietė žvelgti ir į Šventąjį Raštą, iš kurio matome, kaip Dievas rengė kelią savo pažadų išpildymui, ėjo pasitikti nuo Jo atsiskyrusios žmonijos. Dievo Dvasia pradžioje užkalbina Mariją, jos įsčios tampa Dvasios buveine. Ten savo galybe įžengia tobulas Dievas, Marija realiai tampa Jo išganymo plano dalimi.

Marija ištarė „taip“ Dievui, tačiau kodėl mums tai būna nelengva? „Mes kabinamės labiau į žemę“, – sakė kun. A. Valkauskas apie sužeistą žmogiškąją prigimtį, šia proga paragindamas labiau žvelgti į Jėzų, paskui į Mariją, kuri ir aukojosi, ir kentėjo, galbūt net nesuprasdama Jėzaus misijos iki galo, tačiau visiškai pasitikėdama Dievu.

„Šventumas mums visada yra iššūkis“, – sakė pašnekovas, atkreipdamas dėmesį, jog tikėjime ir dvasingume nėra greitų atsakymų. Šie atsakymai nėra ir emocinės pagavos, bet veikiau apsisprendimas, teisingai suformuota sąžinė, tikėjimo turinio pažinimas ir dvasinis ugdymas.

„Marija didžiai gerbiamas ir galingas savo užtarimu asmuo ir Rytų, ir Vakarų Bažnyčioje“, – priminė kun. Arnoldas  Būdamas ir karo kapelionas, jis pasidalijo apie savo ryšį su Dievo Motina, užmegztą per Rožinį, kalbėtą ant pirštų, kai pačiam teko tarnauti kariuomenėje.

Pasak kun. Arnoldo, kiekvienam savas kelias būti prakalbintam, tačiau santykiui su Dievu ir Marija reiktų mažiau arogancijos ir daugiau nuolankumo. Be to, ir saugantis tokio pamaldumo, kai beriame maldas, tarsi vairuotume „autopilotu“.

„Maldoje realiai pasikalbėkime su Dievu“, – linkėjo daugiau intymumo su Dievu, nesiekiant vien emocinio pakilumo, kuris, pasak kun. A. Valkausko, neturi nieko bendro su tikėjimu.

Sulig šiuo pokalbiu baigėsi nuotoliniai susitikimai, kurių įpratome laukti gegužės šeštadienių vakarais. Keli tūkstančiai žmonių kas vakarą buvo šių tiesioginių transliacijų ar įrašų žiūrovai, gausiai uždavę ir savų klausimų. Šiuo unikaliu Šiluvos šventovės ir Kauno arkivyskupijos sumanymu gyvuose pokalbiuose siekta priartinti mums Dievo ir mūsų Motiną, o birželį kviečiama jau į gyvus susitikimus – gyvą piligrimystę į Šiluvą keliaujant vyrų, moterų, šeimų, jaunimo grupėmis. Daugiau informacijos piligrimyste.lt 

Pokalbio vaizdo įrašas (parengė Katalikų medijų centras)

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

Ganytojo žodis

Viešpats duoda žmogui išminties suprasti Kryžiaus slėpinį, iš kurio kyla gyvybė, viltis, prisikėlimas. Sekime Viešpatį Jo keliu į Prisikėlimą, kuris kiekvienam skirtas iš dangaus Tėvo beribio gailestingumo ir meilės.

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune