į pirmą puslapį
Temos

Dievo Gailestingumo metai (2011) Kauno arkivyskupijoje

„Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas“ (Jn 3, 16–17). Pasilikdamas su žmonėmis iki laikų pabaigos Jėzus Kristus yra vienintelis Gelbėtojas ir Atpirkėjas. Jame žmogus patiria Dievą, kuris yra Meilė, ypač pasireiškianti gailestingumu. 
Aktualu
Metų programa

DIEVO GAILESTINGUMO METAI:

1. Dievo Gailestingumo metai asmeniniame gyvenime

Dievo meilė ir gailestingumas Šventajame Rašte

Kiekvienam svarbu giliau pažinti Dievo meilę ir gailestingumą, spindintį Senojo ir Naujojo Testamento Dievo žodyje. Ypač Jėzaus elgesys, jo žodžiai, kančios ir mirties apmąstymas, Viešpaties malda „Tėve mūsų“, Sūnaus palaidūno, Gailestingojo samariečio ir kiti palyginimai tepadeda suvokti begalinę Dievo meilę ir ugdo troškimą visada į ją atsiliepti.

Šventieji sakramentai – Dievo Gailestingumo šaltinis

Dievo gailestingumą patiriame švęsdami sakramentus. Ypač Dievo gailestingumas spindi švenčiant Krikštą, Atgailą, Ligonių patepimą ir Eucharistiją.

Kiekvienas turime atnaujinti šių sakramentų malonės veikimą: giliau suvokti iš Krikšto plaukiantį krikščioniškąjį pašaukimą, branginti, gerai ir reguliariai švęsti Sutaikinimo sakramentą, būti visuomet pasirengusiems priimti Dievo malones Ligonių patepimo sakramentu, sąmoningai ir maldingai švęsti Eucharistiją.

Maldos gyvenimas

Krikščioniui kaip duona svarbi malda. Gyvenimo ir tikėjimo kelionėje nepaprastai svarbu gerai ir reguliariai melstis. Todėl šiais metais visiems dera atnaujinti maldos uolumą, daugiau laiko skirti asmeninei ir bendruomeninei maldai, ypač bendrai maldai šeimoje.

Malda ir Dievo Gailestingumas

Paties Jėzaus kvietimas pasitikėti jo gailestingumu tepaskatina:
- giliau pažinti Dievo gailestingumą;
- išgyventi Dievo gailestingumo slėpinį;
- pasitikėti Dievo gailestingumu;
- dažnai melsti Dievą gailestingumo sau ir kitiems;
- praktikuoti pamaldumą Gailestingajam Jėzui;
- visuomet maldingai ir su pasitikėjimu švęsti Atgailos sakramentą;
- namuose gerbti Gailestingojo Jėzaus atvaizdą;
- atlikti piligriminę kelionę į Dievo Gailestingumo šventovę Vilniuje.

Dorybių ugdymas ir kova su nuodėme

Dievo malonės padedamas kiekvienas turi ugdytis dieviškąsias tikėjimo, vilties ir meilės dorybes, taip pat moralines dorybes. Išskirtinė vieta tarp jų tenka nuolankumo ir artimo meilės dorybėms.

Taip pat svarbu visomis priemonėmis kovoti su nuodėmėmis, ypač tomis, kurios labiausiai vargina ir žeidžia. Ypač reikia priešintis puikybei, nes ji yra kitų ydų – pavydo, gobšumo, rūstumo, nesivaldymo ir kt. – šaltinis.

Artimo meilė, atleidimas ir susitaikinimas

Dievo Gailestingumo metai kiekvieną tepaskatina mylėti artimą veiklia meile: atleisti, susitaikyti, būti geranoriškiems, atmesti prievartą ir kerštą, nebūti abejingiems, kitų neišnaudoti ir neskriausti, neniekinti ir nežeminti, priešintis blogiui, neskleisti nevilties, neapkalbinėti ir nešmeižti, vengti susipriešinimo, atlyginti dvasinę ar medžiaginę žalą, vadovautis tiesa ir teisingumu, būti sąžiningiems, skleisti viltį, ieškoti būdų vieniems ar drauge su kitais pagelbėti vargstantiems ir kenčiantiems, visuomet pasitikėti Dievo gerumu ir pagalba.

2. Dievo Gailestingumo metai parapijos lygmeniu

Bendros nuorodos

Parapijos sielovadoje ir toliau siekiama sistemingai įgyvendinti Kauno arkivyskupijos antrojo sinodo nutarimus.

Klebono vadovaujama parapijos Pastoracinė taryba drauge su aktyviausiais sielovados bendradarbiais ir visa parapijos bendruomene tinkamu būdu pasirengia, išgyvena ir švenčia Dievo Gailestingumo metus. Pastoracinė taryba parengia sielovados planą, svarbiausių iniciatyvų, švenčių, renginių kalendorių.

Pasinaudoti Dievo Gailestingumo metų malonėmis kviečiami visi parapijiečiai, šeimos, jaunimas, besiruošiantys sakramentams, tikybos mokytojai ir katechetai, maldos grupių, katalikiškų bendruomenių, judėjimų nariai.

Šiuo išskirtiniu Dievo gailestingumo malonių metu rūpinamasi taip pat pakviesti AA ir Al-Anon grupių narius, kenčiančius nuo įvairių priklausomybių ir vargstančius dvasia bei kūnu, ligonius, vienišus žmones, ieškančius Dievo ir nutolusius nuo tikėjimo.

Liturgija ir pamaldumas

Parapijos pastoracijoje išryškinami liturginių laikotarpių ypatumai, per juos atskleidžiant Dievo meilę ir gailestingumą žmonėms. Ypač iškilmingai švenčiamos liturginės Viešpaties Jėzaus Kristaus ir gilias tradicijas parapijoje turinčios šventės.

Panaudojant visas turimas priemones ir progas (gavėnios ir advento laikotarpis, šventės, gegužinės, birželinės ir spalio mėnesio pamaldos, piligriminės kelionės, pamokslai, katechezės, rengimas sakramentams, maldingumo praktikos, įvairūs renginiai, literatūra, parapijiečių lankymas ir kt.), tarp tikinčiųjų skatinamas ir puoselėjamas Dievo Gailestingumo pamaldumas, ypatingas dėmesys skiriamas Atgailos sakramentui.

Gavėnios ir Velykų laikotarpis

Dievo Gailestingumo metais išskirtinai svarbus yra gavėnios ir Velykų laikotarpis, kviečiantis atsiversti, susitaikyti su Dievu ir drauge švęsti Prisikėlusiojo pergalę prieš nuodėmę ir mirtį.

Gavėnios metu tebūna visuomet sudaromos palankios sąlygos švęsti Atgailos sakramentą. Pasibaigus šv. Mišioms kunigas taip pat nueina į klausyklą, tuo liudydamas Sutaikinimo sakramento branginimą ir sudarydamas sąlygas tikintiesiems tinkamai pasinaudoti susitaikinimo malone.

Devintinių šventimas

Devintinių iškilmėje, ten, kur pastoraciniu požiūriu būtų prasminga, Eucharistinė procesija rengiama miestų ar miestelių gatvėmis. Labai rekomenduojama procesijoje nešti papuoštą Gailestingojo Jėzaus paveikslą. Liturgija švenčiama kuo iškilmingiau.

Devintinių išvakarėse parapijose rengiama iškilminga Švč. Sakramento adoracija, Atgailos sakramento šventimas, Dievo gailestingumo katechezė.

Ten, kur yra tradicija ir leidžia galimybės, rekomenduojama taip pat švęsti Devintinių aštuondienį, pakviečiant tikinčiuosius dalyvauti šv. Mišiose, Švč. Sakramento adoracijoje.

Švč. Sakramento adoracija

Švč. Sakramento adoracija yra gyvas tikinčiųjų ryšys su Jėzumi, palaimingas ir labai svarbus jų pačių ir visos parapijos gyvenimui. Todėl būtina su Pastoracine taryba apsvarstyti, kaip bažnyčioje galėtų vykti Švč. Sakramento adoracija (pvz., sekmadieniais, esant ilgesniam laiko tarpui tarp šv. Mišių; šiokiadieniais nuo rytinių iki vakarinių šv. Mišių; prieš vakarines šv. Mišias; penktadieniais ir pan.).

Labai svarbu ugdyti tikinčiųjų sąmoningumą ir poreikį adoruoti Jėzų Švč. Sakramente.

Pirmieji mėnesio sekmadieniai, penktadieniai ir šeštadieniai

Atsižvelgiant į parapijos padėtį, pirmaisiais mėnesio sekmadieniais rengiama iškilminga Švč. Sakramento adoracija, o esant galimybei – ir Eucharistinė procesija bažnyčioje.

Pirmaisiais mėnesio penktadieniais (išskyrus aptarnaujamas parapijas) rengiama iškilminga, bent 1 valandą trunkanti Švč. Sakramento adoracija.

Puoselėjamos pirmųjų mėnesio penktadienių ir šeštadienių praktikos, aiškinant tikintiesiems jų prasmę bei atlikimo būdą.

Gegužinės, birželinės ir spalio mėnesio pamaldos

Gegužės, birželio ir spalio mėnesiais tikintieji kviečiami gausiai dalyvauti šv. Mišiose, Švč. Sakramento adoracijoje, gegužinėse, birželinėse ir spalio mėnesio pamaldose, kalbėti litanijas ir Rožinį namuose.

Dievo Gailestingumo sekmadienis

Kiekvienoje parapijoje gegužės 1 dieną iškilmingai švenčiamas Dievo Gailestingumo sekmadienis.

Dievo Gailestingumo litanija

Meldžiant Dievą gailestingumo, sekmadieniais, po šv. Mišių, kartu su tikinčiaisiais kalbama Dievo Gailestingumo litanija.

Dievo Gailestingumo vainikėlis

Tikintieji pamokomi ir skatinami kalbėti (bažnyčioje, maldos grupėse, šeimoje, pavieniui) Dievo Gailestingumo vainikėlį.

Dievo Gailestingumo valanda

Ypač skatinama melsti Dievą gailestingumo Jėzaus mirties ant kryžiaus valandą (15 val.), kuri yra išskirtinė Dievo Gailestingumo valanda.

Katechetiniai pamokslai

Per šiuos metus, atsižvelgiant į liturginį laikotarpį bei Šventojo Rašo skaitinius, yra sakomi katechetiniai pamokslai šiomis temomis:
- Dievo gailestingumo slėpinys;
- Krikštas
- Eucharistija;
- Atsivertimas ir Atgailos sakramentas;
- Ligonių patepimo sakramentas;
- Sekmadienio šventimas;
- Malda;
- Artimo meilė;
- Pašaukimas į šventumą.

Būtų naudinga tikintiesiems skelbimų lentoje iš anksto paskelbti, kada bus sakomi šie pamokslai.

Enciklikos Deus Caritas est ir Dives in misericordia

Tikintiesiems suprantamu būdu pristatomos popiežiaus Benedikto XVI enciklika Deus Caritas est ir popiežiaus Jono Pauliaus II enciklika Dives in misericordia (per pamokslus, pristatymus ir diskusijas grupėse, konferencijas).

Tkybos dėstymas ir katechezė

Tikybos pamokose ir katechezėse skiriama tema Dievo Gailestingumo slėpiniui, apžvelgiant visus aspektus ir išryškinant susitaikymo su Dievu svarbą.

Piligriminės kelionės į Šiluvą

Kiekvienoje parapijoje organizuojamos piligriminės kelionės į Šiluvą. Jose ypač skatinama dalyvauti parapijos šeimos, Pirmajai šv. Komunijai besirengiantys ir ją priėmę vaikai, Sutvirtinimo sakramentui besirengiantis ir jį priėmęs jaunimas. Kartu su asmeninėmis intencijomis būtų gera piligriminei kelionei taip pat parinkti kokią nors bendrą intenciją ir pakviesti tikinčiuosius ja melstis (pvz., melsti atsivertimo malonės nusidėjėliams, melstis už žmones, turinčius įvairių sunkumų, kenčiančius nuo priklausomybių, melsti sugyvenimo ir santarvės šeimoms ir kt.).

Dievo Gailestingumo skelbimas visiems

Drauge su parapijos bendruomene ieškoma galimybių ir būdų Dievo gailestingumo malonių šaltinį atverti visiems geros valios žmonėms, ypač kenčiantiems, ieškantiems Dievo, gyvenimo prasmės ir tiesos. Tai labai svarbus įpareigojimas atsiliepiant į Gailestingojo Jėzaus troškimą.

Blaivaus gyvenimo būdo ugdymas

Kadangi labai daug žmonių kenčia nuo alkoholizmo nelaimės, būtina įvairiomis priemonėmis ugdyti blaivų gyvenimo būdą, globoti, o matant poreikį – padėti įsikurti AA ir Al-Anon grupėms, skirti reikiamą dėmesį jų poreikiams.

Informacijos sklaida

Apie Dievo Gailestingumo metų eigą, įvairias šventes, pamaldas bei renginius tikintieji nuolat informuojami skelbimų metu, bažnyčios skelbimų lentoje, parapijos laikraštėlyje, interneto svetainėje.

Taip pat svarbu informaciją paskleisti vietos spaudoje, Marijos radijo laidose ir pan.

Santarvės visuomenėje ugdymas

Egoizmas, savanaudiškumas, gobšumas, neteisingumas, vartotojiška savimonė ir elgesys, nevilties ir baimės skleidimas, nesantarvė, nesutarimai, priešiškumas, kerštas, nepagarba kitam ne tik sužeidžia paskirą žmogų, bet ir suardo tarpusavio žmonių santykius, griauna pamatines asmens ir visuomenės vertybes, taikaus sambūvio ir bendro gėrio siekius.

Būtina visomis priemonėmis diegti gilesnį, tikėjimu į Dievą grindžiamą, žmogaus asmens vertės suvokimą, pagarbą kitam, ypač silpnesniam, telkti pagalbą šeimoms siekiant su meile perteikti vaikams krikščioniškąsias-žmogiškąsias vertybes, skleisti viltį, siekti teisingumo, skatinti atsakingai elgtis, branginti laisvę, drauge rūpintis gyvybės kultūra, bendruoju gėriu ir visuomenės santarve.

Gailestingojo Jėzaus paveikslo piligriminė kelionė

Gailestingojo Jėzaus atvaizdas nutapytas paties Išganytojo pageidavimu ištikimai laikantis regėtojos šv. Faustinos nurodymų 1934 m. Vilniuje (dail. Eugenijus Kazimirovskis). Šis atvaizdas gerbiamas Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovėje.

Viešpats Jėzus kalbėjo: „Pažadu, šį paveikslą gerbianti siela nepražus. Taip pat pažadu jau čia, žemėje, pergalę prieš priešus, o ypač mirties valandą“ (Dien., 47). „Per šį paveikslą sieloms teiksiu daug malonių, todėl tebus jis prieinamas kiekvienai sielai“ (Dien., 570).

Jėzus taip pat pažadėjo apginti miestus ir kaimus, kuriuose atvaizdas bus gerbiamas, taip pat globoti Viešpaties gailestingumu pasitikinčius žmones.

Siekiant, kad Dievo gailestingumas paliestų kuo daugiau žmonių, Gailestingojo Jėzaus paveikslas keliauja per Kauno arkivyskupijos dekanatus ir parapijas nuo 2011 m. sausio 16 dienos iki 2011 m. gruodžio 26 dienos.

Paveikslas su didele pagarba ir iškilme priimamas kiekvienos parapijos (rektorato) bažnyčioje, tinkamu būdu organizuojant sutikimo ir išlydėjimo liturgiją, iškilmingą sekmadienio Eucharistijos šventimą. Parapijos Pastoracinė taryba drauge su visa parapijos bendruomene tinkamu būdu pasirengia paveikslo apsilankymui.

Atsižvelgiant į parapijos galimybes ir konkrečias sąlygas, bažnyčia tinkamai papuošiama.

Gausiai susirinkus parapijos bendruomenei, skambant varpams, paveikslas iškilmingai sutinkamas prie šventoriaus vartų ar miestelio pradžioje. Chorui giedant atitinkamą giesmę ar Dievo Gailestingumo litaniją, jis įnešamas į bažnyčią. Atneštas paveikslas pastatomas presbiterijoje, šalia altoriaus, arba kitoje tinkamoje bažnyčios vietoje, pasmilkomas, papuošiamas gėlėmis.

Paveikslo apsilankymo dienos yra išskirtinis Dievo gailestingumo metas. Todėl būtina padaryti visa, kad Viešpaties malonių gausa paliestų kuo daugiau parapijiečių. Tomis dienomis išskirtinis dėmesys turi būti skiriamas šv. Mišių ir Atgailos sakramento šventimui, Švč. Sakramento adoracijai, Dievo Gailestingumo ir kitoms maldingumo praktikoms, katechezei.

Šeimos, jaunimas, įvairios grupės, katechetai, tikybos mokytojai ir moksleiviai yra kviečiami įsipareigoti ir aktyviai dalyvauti.

Kartu su paveikslu perduodama ir piligriminės kelionės knyga, kurioje aprašomas paveikslo apsilankymas, religinės patirtys, pasirašyti kviečiami visi iškilmėse dalyvaujantys parapijiečiai.

Paveikslo piligriminį apsilankymą parapijoje gali iliustruoti moksleivių piešiniai, kitos įvairios edukacinės priemonės.

Pagrindinė paveikslo apsilankymo parapijoje iškilmė švenčiama paveikslą sutinkant arba išlydint. Piligriminiam apsilankymui pasibaigus, po iškilmingų šv. Mišių paveikslas perduodamas atvykusiems kitos parapijos tikintiesiems ir drauge išlydimas iš bažnyčios.

Paveikslo perdavimo ir perėmimo laiką iš anksto suderina parapijų klebonai, abipusiškai ir geranoriškai atsižvelgdami į abiejų parapijų sielovadinius poreikius.

Sveikintina iniciatyva parapijai įsigyti Gailestingojo Jėzaus paveikslo kopiją ar didesnę reprodukciją, pasibaigus sekmadienio šv. Mišioms ją iškilmingai pašventinti ir per visus metus organizuoti piligriminę paveikslo kelionę po parapijiečių namus (didelėje parapijoje galima pašventinti 2 ar 3 piligriminio paveikslo kopijas). Paveikslą taip pat gali lydėti knyga, kurioje užsirašo parapijiečiai ir yra trumpos nuorodos, kaip paveikslą priimti namuose (žr. Šiluvos jubiliejaus medžiagą http://www.siluva.lt/index.php?id=121 ). Pasibaigus metams, paveikslo kopija turėtų būti pakabinta tinkamoje vietoje, o knyga saugoma parapijos archyve.

Pasirūpinama sudaryti parapijiečiams sąlygas įsigyti Gailestingojo Jėzaus paveikslą, paveikslėlius, Dievo Gailestingumo maldingumui ugdyti skirtą literatūrą.

Piligriminę kelionę paveikslas pradeda 2011 m. sausio 16 dieną Kauno arkikatedroje bazilikoje.

Gailestingojo Jėzaus paveikslas pagerbiamas Šiluvoje tradicinių Šilinių atlaidų metu, 2011 metų rugsėjo 7–15 dienomis.

Dievo Gailestingumo metų ir Gailestingojo Jėzaus paveikslo piligriminės kelionės užbaigimas – 2011 m. gruodžio mėn. 26 d. 12 val. paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje Kaune.

Gailestingojo Jėzaus paveikslo kelionės tvarkaraštis

KAUNO I DEKANATAS
Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje 2011 01 16 – 01 23
Šv. Mikalojaus (benediktinių) – 2011 01 23 – 01 27
Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) – 2011 01 27 – 01 30
Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) – 2011 01 30 – 02 03
Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) – 2011 02 03 – 02 06
Švč. Trejybės (seminarijos) 2011 02 06 – 02 13
Šv. Kryžiaus (karmelitų) 2011 02 13 – 02 20
Švč. Jėzaus Širdies (Šančių) 2011 02 20 – 02 27
Šv. Vincento Pauliečio (Petrašiūnų) ir Švč. M. Marijos Apsilankymo pas Elzbietą (Pažaislio) 2011 02 27 – 03 06
Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės (Palemono) 2011 03 06 – 03 13
Gerojo Ganytojo (Dainavos) 2011 03 13 – 03 20
Šv. Antano Paduviečio (Naujamiesčio) 2011 03 20 – 03 27
Pal. arkiv. Jurgio Matulaičio (Eigulių) 2011 03 27 – 04 03
Šventosios Dvasios (Šilainių) 2011 04 03 – 04 10
Šv. Juozapo (Vilijampolės) 2011 04 10 – 04 16
Kristaus Prisikėlimo (Žaliakalnio) 2011 04 16 – 04 25
Šv. Gertrūdos (marijonų) 2011 04 25 – 05 01

KITOS PARAPIJOS
Kėdainių Šv. Juozapo 2011 05 01 – 05 08
Kėdainių Šv. Jurgio 2011 05 08 – 05 14

Apytalaukio 2011 05 14
Šventybrasčio 2011 05 15

Jonavos Šv. Jokūbo 2011 05 15 – 05 22

Ukmergės Švč. Trejybės 2011 05 22 – 05 29
Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo 2011 05 29 – 06 05

UKMERGĖS DEKANATAS
Deltuva 2011 06 05 – 06 09
Vepriai 2011 06 09 – 06 12
Pabaiskas 2011 06 12 – 06 15
Pašilė 2011 06 15 – 06 19
Kurkliai 2011 06 19 – 06 22
Kavarskas 2011 06 22 – 06 26
Užunvėžiai 2011 06 24
Lyduokiai 2011 06 26 – 06 29
Balninkai 2011 06 29 – 07 03
Žemaitkiemis 2011 07 03 – 07 06
Vidiškiai 2011 07 06 – 07 10
Taujėnai 2011 07 10 – 07 14
Siesikai 2011 07 14 – 07 17

JONAVOS DEKANATAS
Panoteriai 2011 07 17 – 07 21
Upninkai 2011 07 21 – 07 23
Bukonys 2011 07 24
Žeimiai 2011 07 24 – 07 28
Kulva 2011 07 28 – 07 31

KĖDAINIŲ DEKANATAS
Pagiriai 2011 07 31 – 08 03
Šėta 2011 08 03 – 08 07
Lančiūnava 2011 08 06
Surviliškis 2011 08 07 – 08 09
Paberžė 2011 08 09 – 08 13
Gudžiūnai 2011 08 14
Šlapaberžė 2011 08 14
Dotnuva 2011 08 15 – 08 18
Labūnava 2011 08 18 – 08 20
Pernarava 2011 08 20 – 08 21
Josvainiai 2011 08 21 – 08 24
Krakės 2011 08 24 – 08 28
Pajieslys 2011 08 27

RASEINIŲ DEKANATAS
Vosiliškis 2011 08 28 – 08 31
Betygala 2011 08 31 – 09 04
Paliepiai 2011 09 03
Žaiginys 2011 09 04 – 09 07
Šiluva 2011 09 07 – 09 15
Lyduvėnai 2011 09 16
Kalnujai 2011 09 17
Alėjai 2011 09 18
Raseiniai 2011 09 18 – 09 24
Paupys 2011 09 25
Viduklė 2011 09 25 – 09 29
Girkalnis 2011 09 29 – 10 02
Milašaičiai 2011 10 01
Ariogala 2011 10 02 – 10 07
Lesčiai 2011 10 06
Butkiškė 2011 10 08

JURBARKO DEKANATAS
Jurbarkas 2011 10 09 – 10 14
Vertimai 2011 10 15
Girdžiai 2011 10 15 – 10 16
Eržvilkas 2011 10 16 – 10 20
Vadžgirys 2011 10 20 – 10 23
Šimkaičiai 2011 10 23
Skirsnemunė 2011 10 24 – 10 30
Veliuona 2011 10 30 – 11 04
Stakiai 2011 10 30
Raudonė 2011 11 04 – 11 06
Juodaičiai 2011 11 06 – 11 10
Seredžius 2011 11 10 – 11 13

KAUNO II DEKANATAS
Čekiškė 2011 11 13 – 11 17
Vilkija 2011 11 17 – 11 20
Paštuva 2011 11 20 – 11 24
Kulautuva 2011 11 24 – 11 27
Raudondvaris 2011 11 27 – 12 02
Panevėžiukas 2011 12 02 – 12 03
Babtai 2011 12 04 – 12 08
Vandžiogala 2011 12 08 – 12 11
Domeikava 2011 12 11 – 12 16
Lapės 2011 12 17 – 12 18
Karmėlava 2011 12 18 – 12 21
Rumšiškės 2011 12 21 – 12 26

Paveikslo piligriminės kelionės užbaigimas paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje 2011 12 26.

3. Dievo Gailestingumo metai dekanato lygmeniu

Dekanato Dievo Gailestingumo šventė

Dekanas drauge su dekanato kunigais aptaria Dievo gailestingumo metų programą, jos vykdymą ir organizuoja dekanato Dievo Gailestingumo šventę.

Dekanato piligriminė kelionė į Šiluvą

Mėnesio 13 dieną dekanas kartu su dekanato kunigais ir tikinčiaisiais organizuoja dekanato piligriminę kelionę į Šiluvą.

2011 01 13 – Jonavos dekanatas
2011 02 13 (sekmadienis) – Raseinių dekanatas
2011 03 13 (sekmadienis) – Kauno I dekanatas
2011 04 13 – Ukmergės dekanatas
2011 05 13 – Kėdainių dekanatas
2011 06 13 – Kauno II dekanatas
2011 07 13 – Jonavos dekanatas
2011 08 13 – Ukmergės dekanatas
2011 10 13 – Jurbarko dekanatas
2011 11 13 (sekmadienis) – Kauno I dekanatas
2011 12 13 – Jurbarko dekanatas

4. Dievo Gailestingumo metai arkivyskupijoje

Bažnytinės institucijos

Arkivyskupijos lygmens bažnytinių institucijų vadovai drauge su darbuotojais aptaria arkivyskupijos programą. Atsižvelgdami į veiklos pobūdį, parengia Gailestingumo metų gaires savo institucijai.

Arkivyskupijos Dievo Gailestingumo šventė Kaune

2011 m. birželio 26 dieną, Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmės metu (Devintinėse), Kaune švenčiama arkivyskupijos Dievo Gailestingumo šventė. Joje dalyvauti kviečiami arkivyskupijos kunigai ir tikintieji. Negalintys atvykti, vienydamiesi maldoje su visais arkivyskupijos tikinčiaisiais, iškilmingai švenčia savo parapijoje.

Dievo Gailestingumo metų šventimas Šiluvoje

Pagrindinė Dievo Gailestingumo metų iškilmė vyksta Šiluvoje, tradicinių Šilinių atlaidų metu, 2011 metų rugsėjo 7–15 dienomis. Šiam iškilmingam šventimui rengiasi visos parapijos, bažnytinės institucijos, katalikiškos bendruomenės ir organizacijos.

  

www.gailestingumas.lt/2011

Arkivyskupijos programos pradžia

Žvelgdamas į šiandienos laikais vykstančius procesus, Šventasis Tėvas Benediktas XVI enciklikoje Caritas in veritate rašo: „Meilė tiesoje – caritas in veritate – yra didelis iššūkis Bažnyčiai didėjančios ir plintančios globalizacijos pasaulyje. Didelį pavojų mūsų laikais kelia tai, kad faktinės žmonių bei tautų tarpusavio priklausomybės nelydi jokia etinė sąžinės bei intelekto sąveika, iš kurios galėtų išnirti tikrai žmogiškas vystymasis. Tik proto ir tikėjimo apšviesta meile galima pasiekti vystymosi tikslus, turinčius žmogiškąją ir sužmoginančiąją vertę. Dalijimosi gėrybėmis bei ištekliais, iš kurio kyla autentiškas vystymasis, neįmanoma laiduoti vien technine pažanga ir išskaičiavimu paremtais santykiais, tai pasiekiama tik meile, blogį nugalinčiu gerumu (plg. Rom 12, 21) ir atveriančia žmones sąžinės bei laisvės abipusiškumui. <...> Tiesoje meilė atspindi tikėjimo į Biblijos Dievą, kuris yra Agape ir Logos, gailestingoji Meilė ir Tiesa, Meilė ir Žodis, asmeninį ir kartu viešąjį matmenį“ (Caritas in veritate 9; 7)

Šie ir kiti enciklikos žodžiai gyvai liudija pasaulio dramą ir sudabartina per visus laikus skambantį paties Jėzaus kvietimą atsiversti ir tikėti Evangelija.

Detalizuodamas Bažnyčios misiją vykdant Dievo gailestingumo tarnystę Popiežius Jonas Paulius II enciklikoje Dives in misericordia taip rašo: „Nerimastingas mūsų kartos vaizdas iškelia iš mūsų atminties žodžius, kurie po Dievo Sūnaus Įsikūnijimo nuskambėjo Marijos giesmėje Magnificat, šlovinančioje Dievo gailestingumą kartų kartoms. Imdama giliai į širdį tuos dangaus įkvėptus iškalbingus žodžius ir taikydama juos neaprėpiamos žmonijos šeimos patirčiai ir kančioms, mūsų epochos Bažnyčia turi giliau ir subtiliau suvokti reikalą visa savo veikla skelbti Dievo gailestingumą ir taip tęsti Senosios bei Naujosios Sandoros tradiciją, o pirmiausia – sekti pačiu Jėzumi Kristumi ir jo apaštalais. Bažnyčia turi liudyti Dievo gailestingumą, apreikštą Kristuje visa jo mesijine pasiuntinybe, turi išpažinti gailestingumą kaip išganingą tikėjimo tiesą, būtiną norint gyventi iš tikėjimo; paskui turi stengtis įvesti bei įgyvendinti gailestingumą tarp tikinčiųjų ir, kiek įmanoma, tarp visų geros valios žmonių. Galiausiai Bažnyčia, išpažindama gailestingumą ir likdama jam ištikima, turi teisę ir pareigą šauktis Dievo gailestingumo, maldauti jo visais fizinio bei moralinio blogio atvejais ir dėl visų grėsmių, kurios temdo visą žmonijos ateities horizontą“ (Dives in misericordia, VII).

Pats Viešpats, būdamas anapus žmogaus laiko bei istorijos ir numatydamas baisaus blogio prasiveržimą, per kuklią vienuolę seserį Faustiną XX a. pirmojoje pusėje pasiuntė pasauliui ir šiandien galiojančią žinią: „Pasitikėkite manimi, nes aš esu gailestingas Viešpats. Pasikliaukite mano gailestingumu.“

Matydami šiandienos iššūkius ir giliai suvokdami Dievo gailestingumo svarbą, Lietuvos vyskupai 2011 metus paskelbė Dievo Gailestingumo metais.

Todėl Kauno arkivyskupijoje Dievo Gailestingumo metai tebūna visiems ypatingos malonės metas. Kviečiu visus kunigus, vienuolius ir vienuoles, šeimas ir jaunimą, visus tikinčiuosius ir ieškančius Dievo, o ypač visus vargstančius ir kenčiančius atsiverti Dievo gailestingumo malonėms ir drauge patirti, skelbti bei liudyti Viešpaties maloningumą.

Dievo Gailestingumo metai ypač tepaliečia mus asmeniškai, teatnaujina kiekvienos parapijos ir visos arkivyskupijos gyvenimą.