Šv. Kazimiero iškilmė arkikatedroje (2011 03 04)
Paskelbta: 2011-03-04 16:05:27

Kovo 4-ąją, Šv. Kazimiero iškilmės dieną, Kauno arkikatedroje bazilikoje iškilmingoms šv. Mišioms vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, mons. Adolfas Grušas. 

Arkivyskupas kvietė šv. Mišių dalyvius maldoje prisiminti vienintelį mūsų šventąjį, gerbiamą kaip Lietuvos ir jos jaunimo globėją, prašyti Viešpaties malonės ir kiekvienam savo gyvenime šventojo karalaičio Kazimiero pavyzdžiu siekti šventumo.

Pamokslą sakęs vysk. J. Ivanauskas atkreipė dėmesį į nepaprastai gražius, testamentinius Šventojo Rašto skaitinius apie meilę artimui ir raginimą būti šventiems.

Toliau kalbėdamas apie šv. Kazimierą, vyskupas pažymėjo, kaip nuostabiai šventojo gyvenime derėjo tarnyba valstybei su maldingumu, ypač Jėzui Eucharistijoje. Šv. Kazimieras, gavęs pranciškoniškojo dvasingumo pagrindus, juos labai praturtino maldingumu, Eucharistijos branginimu Jis buvo plačiai žinomas to meto Lietuvoje kaip būsimasis valdovo sosto paveldėtojas, o paskelbus šventuoju jo kultas sparčiai plito ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, kitose Europos valstybėse. Šventasis, pasak ganytojo, brangus mums ir savo meile bei gailestingumu vargšams.

Pamoksle pabrėžta, jog Šv. Kazimiero iškilmė – ne tik žvilgsnis į praeitį, bet ir į dabartį, kurioje labai stokojame šventųjų – kaip tų žmonių, kurie ir šiandien dalyvauja ir veikia Bažnyčios gyvenime – branginimo. Negana to, stokojame paprastos meilės ir pagarbos kiekvienam žmogui, geranoriškumo, atvirumo – tokios artimo meilės, kurios įsakymą paliko pats Jėzus: „Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 40). Meilė artimui ir Dievo malonė lydėjo šventą karalaičio Kazimiero gyvenimą.

Užbaigdamas pamokslą vysk. J. Ivanauskas paragino melsti šventojo užtarimo, palinkėjo, kad šv. Kazimieras, visos tautos ir kiekvieno globėjas, visada būtų artimas, nes yra mums didelė Dievo dovana.
 

Ganytojo žodis

Dievas, kviečiantis dosniai atsiduoti ir viską jam atiduoti, teikia mums jėgų ir šviesos, kurių reikia norint žengti į priekį. Gyvybės Dievas, kuris mus taip myli, visada lieka šio pasaulio širdyje. Jis mūsų neapleidžia, nepalieka vienų, nes galutinai susijungė su mūsų žeme, o jo meilė visada mums padeda surasti naujų kelių. Tegu Jis bus pagarbintas!

Iš popiežiaus enciklikos LAUDATO SI’ (245)

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune