Velyknaktis ir Velykų ryto pamaldos arkikatedroje (2015 04 04–05)
Paskelbta: 2015-04-05 09:50:23

Balandžio 4 d. Didžiojo šeštadienio vakare arkivyskupijos bažnyčiose gausūs tikintieji, dalyvaudami Velyknaktyje, sulaukė pačios džiugiausios krikščionims naujienos – Viešpaties Prisikėlimo, pergalės prieš nuodėmę, tamsą ir mirtį. Velykinį „Aleliuja“ pilnose šventovėse giedojo tūkstančiai žmonių. Minios jų dalyvavo ir pamaldose Velykų rytą balandžio 5-osios sekmadienį.

Kauno arkikatedroje bazilikoje pačiai iškilmingiausiai metuose Velyknakčio keturių dalių – Žiburių, Žodžio, Krikšto bei Aukos – liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius S, koncelebravo augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, monsinjoras Artūras Jagelavičius, patarnavo Kauno kunigų seminarijos klierikai. Gausi arkikatedroje Velyknaktį šventusi bendruomenė plojimais išreiškė džiaugsmą ir pasveikino septynis katechumenus – suaugusiuosius (1 moterį ir šešis vyrus), kurie po pasirengimo laikotarpio tapo Bažnyčios nariais priimdami Krikšto sakramentą.

Didžiojo šeštadienio vakare, dar gerokai prieš Velyknakčio pamaldų pradžią, arkikatedroje jau buvo gausu žmonių, kurie rengėsi budėdami, melsdamiesi tą šventą naktį sulaukti džiaugsmingojo „Aleliuja“.

Kai liturgijai vadovavęs Kauno arkivyskupas jos pradžioje pašventino ugnį ir uždegė Velykinę žvakę, ypatinga šviesa nušvietė arkikatedrą ir širdis žmonių, kurie su žiburiais – degančiomis žvakėmis rankose laukė savo Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimo. Po išklausytos išganymo istorijos ir didžių Dievo darbų Senojo Testamento skaitiniuose, vėliau sugiedoto Garbės himno nuskambėjo geroji Evangelijos naujienai: „Nenusigąskite! Jūs ieškote nukryžiuotojo Jėzaus Nazarėno. Jis prisikėlė, jo čia nebėra“ ( Mk 16, 1–8)

Ši šventa naktis, švenčiant patį didingiausią tikėjimo slėpinį, kaip sakė vėliau homilijoje vyskupas Kęstutis Kėvalas, po ypatingų įvykių žmonijos istorijoje praėjus daugiau kaip 2 tūkst. metų, ir šiandien švenčiama ne dėl sugrįžusio pavasario, bet dėl savo pačių dvasinės sveikatos. Ji ir šiandien turi gyvenimą pripildančią ir perkeičiančią prasmę, ji išlaisvina žmoguje pasitikėjimą šiuo pasauliu, kad žmogus nenustotų daryti gera, sustiprina galingą viltį, kuri pranoksta šio gyvenimo ribas, ir tikėjimą, jog Dangaus karalystė jau šiandien gali būti tarp žmonių.

„Brangieji, būkit pasveikinti su šv. Velykomis, tegul įkvepia jos Jūsų širdis, tegul duoda naują įkarštį žiūrėti į šį pasaulį su nauja viltimi. Dėkokime Dievui už didžiulę prasmę, kurią jis mums padovanojo“, – sakė vysk. K. Kėvalas, pabrėždamas, jog Jėzus Kristus, uždegęs savo mokinių širdis, uždega pasaulį tapti Jo karalystės atšvaitu, ir kiekvienam dovanoja viltį susitikti Jį prisikėlusį.

Velyknaktis – ypatingas Dievo malonės metas Bažnyčiai. Ji į savo tarpą priima ir sveikina naujus pasikrikštijusius narius. Arkikatedroje per Velyknaktį Kauno arkivyskupas suteikė Krikšto, o vėliau Sutvirtinimo sakramentą 7 katechumenams, o vėliau ir visi pamaldų dalyviai atnaujino ir savo pačių Krikšto pažadus.

Švenčiant iškilmingą Eucharistiją labai daug žmonių, būdami susitaikę su Dievu velykine išpažintimi, priėmė šventąją Komuniją.

Iškilmių pabaigoje visiems jų dalyviams buvo suteiktas iškilmingas Bažnyčios palaiminimas. Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius nuoširdžiai pasveikino visus sulaukusius džiugiųjų Viešpaties Prisikėlimo švenčių, linkėjo būti džiugiems ir laimingiems krikščionims.

Balandžio 5 d. Velykų sekmadienio rytą iškilmės arkikatedroje prasidėjo triskart aplink šventovę einama Velykine procesija.

Iškilmingai procesijai ir Eucharistijai (joje giedojo solistas Mindaugas Zimkus ir arkikatedros choras, grojo pučiamųjų orkestras) vadovavęs Kauno arkivyskupas sakė:

„Švenčiame ne pavasario, ne margučių šventę, bet minime patį svarbiausią žmonijos istorijos įvykį – mūsų Viešpaties iš numirusiųjų prisikėlimą. Be abejo, šis įvykis labiausiai paliečia kiekvieną Jėzų Kristų į savo gyvenimą priėmusį žmogų, nes Jo prisikėlimas atveria perspektyvą, dėl kurios tikrai verta džiūgauti. Apaštalas Paulius apie tai kalba: „Jeigu mes esame mirę su Kristumi, tikime ir gyvensią su juo“ (Rom 6,10).

Būkite pasveikinti visi, kurie šią valandą dalyvaujate iškilmėje Prisikėlusiojo iš numirusiųjų ir Pažadėjusiojo nusivesti mus pas save. Bet koks džiaugsmas, net pati didžiausia žemiška laimė nublanksta Jėzaus pažado fone. Tad šį šv. Velykų rytą būkite pasveikinti, būkite pilni džiaugsmo ir tegu jo neužtemdo kasdieniai rūpesčiai ir bėdos.“

Homilijoje (visas tekstas >>) ganytojas atkreipė dėmesį, jog tikėjimas į Prisikėlusį Kristų reikalauja širdies ir gyvenimo perkeitimo. Kristus mirė už visus žmones, Jis, nugalėjęs nuodėmę ir mirtį, visus ir XXI amžiuje kviečia į šventumą – būti Jo, Prisikėlusiojo, liudytojais, nuosekliai ir ištikimai sekti Jo pėdomis, kad aplink būtų daugiau šviesos ir tiesos.

Velykų ryto iškilmėse arkivyskupijos bažnyčiose buvo skaitomas velykinis arkivyskupijos ganytojų laiškas >> .
 

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

 

Ganytojo žodis

Šventasis Tėvas PRANCIŠKUS (Airijoje) nurodė, kad svarbus yra kasdienis pavyzdys, kurį duoda Viešpatį mylintys ir jo Žodžiu pasitikintys tėvai. Jis dar kartą paragino šeimas melstis namuose, kalbėti apie gerus ir šventus dalykus, priimti Motiną Mariją į savo šeimos gyvenimą, kartu švęsti krikščioniškas šventes, solidariai padėti kenčiantiems žmonėms, nustumtiems į visuomenės gyvenimo paribius.

 Arkivysk. L. Virbalo herbas+ Lionginas VIRBALAS SJ

Liturginis kalendorius

Pamaldos

2018 – Trakų Dievo Motinos Lietuvos Globėjos metai

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune