Fatimos jubiliejaus paminėjime Šiluvoje – vigilija su Eucharistine procesija aplink miestelį ir iškilmė su Lietuvos vyskupais (2017 05 12–13)
Paskelbta: 2017-05-13 22:01:33

Nuotraukos Vaidos Spangelevičiūtės-Kneižienės ir Kauno kunigų seminarijos

Gegužės 13-ąją Kauno arkivyskupijos kvietimu piligrimai iš įvairių Lietuvos kraštų gausiai susirinko į nacionalinį Fatimos apsireiškimų 100-mečio paminėjimą Šiluvoje. Malda kaip dvasinis tiltas sujungė dvi piligrimines šventoves dviejose žemėse – Lietuvoje ir Portugalijoje, kurios buvo palaimintos ypatingu Švč. Mergelės Marijos artumu. Keli tūkstančiai piligrimų Šiluvoje susivienijo su popiežiaus Pranciškaus ir milijono Fatimos maldininkų malda, tą dieną Šventajam Tėvui atvykus į šią Švč. Mergelės Marijos šventovę minėti Dievo Motinos apsireiškimų šimtmečio ir kanonizuoti dviejų jos regėtojų – vaikų, per kuriuos ji prabilo XX a. pasauliui.

Gegužės 12 d., paminėjimo išvakarėse, Šiluvoje prasidėjo pernakt trukusi maldos vigilija su Eucharistine procesija aplink miestelį. Pagrindinės iškilmės buvo švenčiamos gegužės 13 d. pilnoje, tarsi Šilinių dieną, Šiluvos aikštėje priešais Baziliką drauge su Lietuvos vyskupais ir beveik pusšimčiu kunigų dėkojant Dievui už taikaus gyvenimo dovaną ir Mergelei Marijai – už paties dangaus priartinimą. Dangus kaip Mergelės Marijos parodytas žmogui jo gyvenimo horizontas nesyk buvo minėtas ganytojų žodžiuose, o jo būsimo grožio ir šviesos dalelę ne vienas, apsilankęs Šiluvoje, tądien liudijo išgyvenęs pavasario saulės nutviekstoje, gyvybės ir gyvenimo džiaugsmo pilnoje aikštėje kartu meldžiantis ir giedant su daugybe jaunų žmonių, šeimų su vaikais – artimais Dievo plano bendradarbiais, taikios ateities viltimi.

„Marija turi mums ką pasakyti“

„Broliai, seserys, vienykimės malda su Šventuoju Tėvu Pranciškumi ir visais piligrimais, kurie renkasi Fatimoje minėti Mergelės Marijos apsireiškimų šimtmečio“, – sakė Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas, sveikindamas piligrimus, dar paminėjimo išvakarėse suskubusius į vakaro šv. Mišias Šiluvoje gegužės 12 d., penktadienį

Sveika, Marija – taip esame įpratę savo maldoje kreiptis į Mariją, tačiau ir Marija mus prakalbina, ji turi ką mums pasakyti“ – šiais žodžiais ganytojas drąsino atverti savo širdis Motinai, kuri mus kreipia savo Sūnaus Jėzaus link.

Šv. Mišias kartu su arkivyskupu šventė arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, kun. Ramūnas Norkus, „Marijos radijo“ programų direktorius kun. Povilas Narijauskas. Giedojo Šiluvos parapijos choras.

„Per praėjusį šimtmetį patyrėme visko: siaubingų apokaliptiško užmojo karų, ateistinių totalitarinių režimų įsigalėjimų, tačiau ir laisvės proveržių. Ir šiandien gyvename neramiame pasaulyje, kuriame kiekvieną dieną mus pasiekia žinios apie terorą ir karinius veiksmus, visi patiriame daug netikrumo ir nerimo dėl ateities“, – vėliau sakė savo homilijoje Kauno arkivyskupas L. Virbalas, kviesdamas apmąstyti, ką Fatima ir joje perduota Dievo Motinos žinia sako mūsų šiandienai.

Pasak ganytojo, Fatima byloja apie dangaus ilgesį. Praktiniai naudos, pelno interesai atima iš žmogaus dangaus perspektyvą – reikia to, kas žmogų pakeltų aukščiau ir padarytų jį tikru žmogumi. Fatimos Marija ragina melstis už žmones, už jų atsivertimą ir išgelbėjimą. Būtent per Fatimos žinią pasauliui iš naujo nuskambėjo tokie nūdien nepopuliarūs žodžiai, kaip pragaras, nuodėmė, atgaila. Tačiau jie skirti ne gąsdinti, bet pasitikint Dievo meile paskatinti ir padėti įveikti nuodėmės tamsą. Fatima primena, kaip svarbu malda ir pasiaukojimas už kitus, nes tikra meilė nėra savanaudiška.

„Kai vienijamės su Kristumi, mylime, meldžiamės ir kenčiame kaip Jis, mūsų veikimas ir malda, patikėti Nekaltajai Marijos Širdžiai, gali tapti kitų atsivertimo prielaida“, – sakė arkivyskupas, patikindamas, jog Marija tebesirūpina savo žmonėmis, kaip tai darė prieš šimtą metų ir visais laikais (skaityti visą homiliją >>).

„Ir mes turime būti ten, kur yra Marija“

Šv. Mišias užbaigus Gegužinėmis pamaldomis, Švč. Sakramento išstatymu ir pagarbinimu prasidėjo vigilijos laikas (jis tęsėsi iki gegužės 13 d. 10 val.) – su adoracija, Rožinio malda, Gailestingumo vainikėliu, šlovinimu, į kurį gausiai įsitraukė ypač jauni žmonės. Jaunuoliai, be giedojimo, nuoširdžia malda išsakė savo džiaugsmą išgyventi Tėvo meilę čia, Šiluvoje, ir turbūt savo žodžiais perdavė Marijai daugelio besimeldžiančiųjų maldavimus – kad Dievo Motina parodytų kelią prie Jėzaus kojų, įlietų į širdis bent lašą jos išgyventos, iki galo ištikimos Dievo meilės, kad jos Sūnus Jėzus atvertų širdis savo tiesos ir meilės Dvasiai, pripildytų ir visa jose padarytų nauja.

Kelių valandų šlovinimo maldą Marijai tą vakarą skyrė Lietuvos jaunimo dienų choras, šlovinimo grupė iš Vilniaus „Naujas kraujas“, vidurnaktį – bendruomenė „Gyvieji akmenys“ (kuri vedė ir užtarimo maldą), Vievio bei Kauno Šventosios Dvasios parapijų jaunimas, Akvilė Minčikaitė (Kaunas) bei Aušra Bagušytė (Šiauliai).

Kauno I dekanato kunigai vakare ( ir kitą dieną) patarnavo klausyklose norintiems atlikti išpažintį. Vigilijoje maldai vadovavo ne tik Kauno, bet ir kitų vyskupijų kunigai – Rimantas Norkus, Rimantas Žaromskis, Algis Vaickūnas, Paulius Vaineikis OFM.

„Fatima ir Šiluva – jas jungia Marijos išsirinkimas. Čia atvykome melstis, budėti, klausytis Dievo žodžio ir dėkoti už Dievo gailestingumą – už anapusybės įžengimą į mūsų laiką“, – sakė vigilijoje vyskupas K. Kėvalas, be kita, kvietęs patirti nuotykį su Dievu – galbūt dar suskubti į naktinę Eucharistinę procesiją Šiluvoje ar atvykti į paminėjimą šeštadienį. Pasak ganytojo, popiežius Pranciškus, nuvykdamas į Fatimą, rodo pavyzdį, kad ir mes turime būti ten, kur yra Dievo Motina, pulti į jos glėbį, paaukoti jai savo šeimas, jaunimą. Taip pildosi Dievo planas tarp žmonių, taip ateina paguoda ir išsigelbėjimas, taip jau dabar, žemėje, atsiveria dangus.

„Nebeskaudinkite mano Sūnaus“

Prieš vidurnaktį pats Jėzus Eucharistijoje buvo išneštas į Šiluvos miestelio gatves kaip visą tamsą žmogaus gyvenime išsklaidančią Dievo šviesą. Eucharistinė procesija – joje Švč. Sakramentą nešė Kauno arkivyskupas L. Virbalas – tarsi pati visus savo glėbyje laikanti Dievo meilė apjuosė Šiluvą, o jos šešiose stotelėse trumpi ganytojų – vysk. Kęstučio Kėvalo, Šiluvos parapijos klebono kun. Erasto Murausko, kun. Dariaus Vasiliausko, kun. Artūro Kazlausko, kun. Pauliaus Vaineikio OFM – žodžiai kvietė įsiklausyti į šešių Fatimos apsireiškimų žinią ir apmąstyti, atrasti jų atbalsį šiose dienose – kad ir šiandien Dievas per dangiškąją Motiną drąsina žmogų nebijoti ir artintis prie Jo, daug melstis ir neišsigąsti kentėjimų dėl pasaulio sugrįžimo prie Kristaus. Procesijoje vidunaktį dalyvavo per 200 žmonių.

„Dievo Motina mus kviečia į atsivertimą“

Gegužės 13 d., šeštadienio vidudienį, iškilmingai Eucharistijai vadovavo ir keliatūkstantinę minią Šiluvos aikštėje sveikino Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ. Eucharistiją koncelebravo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ, Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis ir Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.

Šv. Mišių dalyviams sveikinimą atsiuntė apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Pedro López Quintana – besirengusio, tačiau netikėjai negalėjusio atvykti nuncijaus homilijos tekstą perskaitė Kauno arkivyskupas.

Arkivyskupas Pedro López Quintana savo žodyje priminė Mergelės Marijos apsireiškimų Fatimoje istoriją, atkreipdamas dėmesį, jog jų dalyviais būti Dievo Motina išsirinko tris vaikus – Jacintą, Pranciškų ir Liuciją. Jie nemokėjo nei skaityti, nei rašyti, bet turėjo tikėjimą, perduodamą parapijoje ir šeimoje, kuri, nors ir vargingai, gyveno kaimo žmonių gyvenimą, buvo paprasta ir laiminga, dirbo kasdienius darbus, o sekmadieniais ilsėjosi.

Apaštališkasis nuncijus daug dėmesio skyrė trečiajai Fatimos paslapčiai, kurią užrašė vyriausioji Marijos regėtoja Liucija ir kuri ilgą laiką nebuvo viešai skelbiama. „Tai buvo Motinos ranka, kuri nukreipė kulkos trajektoriją“, – sakė šv. Jonas Paulius II, patyręs pasikėsinimą į savo gyvybę ir agoniją ties mirties slenksčiu, išpranašautą Fatimos paslaptyse drauge su kitais Bažnyčios laukiančiais persekiojimais ir atskleistą šio Šventojo Tėvo Didžiojo krikščionybės jubiliejaus proga 2000-aisiais.   

„Dvasia mus veda link to, ko mokė Jėzus, ir savo šviesa mums atveria supratimą čia ir dabar apie Dievo kelius per visą istoriją. Ta pati Dvasia, Tėvo ir Sūnaus siųsta, yra charizmų šaltinis ir dalyvauja mistiniuose ir pranašiškuose fenomenuose“, – rašė nuncijus homilijoje, sakydamas, jog Fatimos liudijimas tapo ryškus ir pranašiškas XX amžiaus istorinių įvykių tėkmėje pasauliui išgyvenant du karus, komunizmo sistemą Sovietų Sąjungoje su jos totalitariniu žiaurumu ir karinguoju ateizmu.

Marija Fatimoje kvietė vaikus melstis ir aukotis atsiteisiant už kitų nuodėmes, ir tai, pasak arkivyskupo Quintanos, primena Dievo veikimo stilių – rinktis ne pačius gabiausius pagal pasaulio suvokimą, bet duoti jėgų tiems, kuriuos išsirenka savo misijai.

„Brangūs broliai ir seserys, Dievo Motina mus kviečia ne į ką kita, bet į atsivertimą, ištikimybę Evangelijai, aktyvų bendradarbiavimą perkeičiant šį pasaulį. Kalbama apie mentaliteto perkeitimą, atsivėrimą Dievo gailestingumui, kad taptume Jo įrankiais. “, – sakė ir ragino apaštališkasis nuncijus Baltijos kraštuose arkivyskupas Pedro López Quintana (visą homiliją skaityti >>).

Mišiose giedojo VDU Katalikų teologijos fakulteto choras „Veritas“ ir Kauno arkikatedros choras „Cantate“, vadovaujami Vitos Liaudanskaitės-Vaitkevičienės, bei solistai Živilė ir Jonas Lamauskai (be kita, choras ir solistai prieš Mišias didingu giedojimu praturtino ir vysk. Kęstučio Kėvalo vadovaujamą Rožinio maldą, o po pamaldų dar pagiedojo Marijos garbei padovanodami daugiau šventės akimirkų Šiluvos piligrimams, kurie po pamaldų neskubėjo iš aikštės ir už tai dėkojo plojimais).

Iškilmių pabaigoje jų dalyvius – vyskupus, kunigus, vienuolius ir vienuoles, visus tikinčiuosius – Kauno arkivyskupas L. Virbalas pakvietė dar kartą išreikšti atsidavimą Dievo Motinai Pasiaukojimo malda patikint jai save, savo Tėvynę, jos dabartį ir ateitį. Šį Pasiaukojimo aktą vėliau pasirašė visi dalyvavę vyskupai.

Prieš suteikiant ganytojiškąjį palaiminimą arkivyskupas tarė nuoširdų padėkos žodį visiems Šiluvos piligrimams, Eucharistiją šventusiems broliams vyskupams ir kunigams, taip pat ir patarnavusiems klausyklose, chorui, solistams ir vadovei už giedojimą, jauniesiems savanoriams, visiems, kurie ištvermingai dalyvavo vigilijoje, „Marijos radijui“, kurio transliacijų dėka į Fatimos jubiliejaus paminėjimą galėjo įsijungti visi norintys įvairiuose Lietuvos kampeliuose.


 

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba 

 

Ganytojo žodis

Mes ieškome Dievo veido aukštybėse, o Jis mums atsiskleidžia kiekvieno žmogaus veide. <...> JĖZAUS veidas suspindi džiaugsmu, kai prakalbiname ar aplankome vienišą, nusiminusį žmogų. Jėzaus ranką spaudžiame, kai ateiname paguosti...

 Arkivysk. L. Virbalo herbas+ Lionginas VIRBALAS SJ

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune