Šiemet per Velykas – Kauno arkivyskupijos istorinis 95-erių metų gimtadienis
Paskelbta: 2021-04-02 10:27:05

Lygiai prieš 95-erius metus – 1926 m. balandžio 4 d. popiežiaus Pijaus XI apaštališkąja konstitucija Lituanorum gente (liet. „lietuvių tauta“) buvo paskelbta apie Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimą. Iki tol buvusi Žemaičių vyskupija šia popiežiaus bule buvo padalyta į metropolinę Kauno arkivyskupiją ir sufraganines vyskupijas: Panevėžio, Telšių, Kaišiadorių (pastaroji sudaryta iš Lietuvos pusėje likusios Vilniaus vyskupijos parapijų) ir Vilkaviškio (iš Lietuvai tekusios Seinų vyskupijos dalies).٭

Taigi Kauno arkivyskupijos įsteigimo data – 1926 m. balandžio 4-oji. Iki to laiko jos teritorija priklausė Žemaičių vyskupijai, o carinė valdžia XIX a. antrojoje pusėje šios vyskupijos centrą, kunigų seminariją ir patį vyskupą Motiejų Valančių, kurio gimimo 220-ąsias metines šiemet minime, buvo perkėlusi į Kauną. Šiomis buvusiomis sunkiomis istorinėmis aplinkybėmis, o vėliau išmintingu popiežiaus Pijaus XI sprendimu ir jo deleguoto apaštalinio vizitatoriaus arkivyskupo Jurgio Matulaičio MIC rūpesčiu nuo 1926 m. balandžio 4-osios gyvavimą pradėjo pirmoji Lietuvos istorijoje savarankiška Katalikų Bažnyčios provincija, o su ja ir metropolinė Kauno arkivyskupija, kurios centru tapo besikuriančios Lietuvos Respublikos laikinoji sostinė Kaunas.

Kauno arkivyskupijai ir visai Lietuvai, Bažnyčios ir valstybės santykių normalizavimui ypatingai nusipelnė dabar jau palaimintasis Jurgis Matulaitis. Jis ne tik parengė Lietuvos bažnytinės provincijos sutvarkymo projektą bei pristatė jį popiežiui Pijui XI Romoje, bet Kaune rengė ir vadinamąjį konkordatą – tarpvalstybinę sutartį tarp Šventojo Sosto ir Lietuvos. Nespėjęs jos užbaigti susirgo ir 1927-ųjų sausio 27-ąją iškeliavo į dangiško Tėvo namus. Beje, pal. Jurgis Matulaitis būtent Kauno katedroje 1918-ųjų gruodžio 1-ąją priėmė vyskupo šventimus, o išsyk po mirties čia buvo palaidotas. Be to, šių metų balandžio 13-ąją minėsime 150-ąsias jo gimimo metines.

Pirmuoju arkivyskupu metropolitu, buvusiam Žemaičių vyskupui Pranciškui Karevičiui (1861–1945) pasitraukus iš užimamų pareigų, buvo paskirtas Juozapas Jonas Skvireckas (1873–1959), kuris vadovavo arkivyskupijai iki 1944 metų. Pagal pirmojo jos ganytojo vardą jai paskirtas ir dangiškasis globėjas – šventasis Jonas Krikštytojas.

Sykiu Kauno katedrai bazilikai٭٭ buvo suteiktas metropolinės arkikatedros bazilikos titulas – arkikatedra bazilika tapo arkivyskupo metropolito sostu ir viena svarbiausių bažnyčių Lietuvoje.

Metropolinei Kauno arkivyskupijai buvo priskirti Joniškio, Kauno, Kėdainių, Krakių, Raseinių, Šiaulių, Šiluvos, Ukmergės, Veliuonos ir Žeimių dekanatai, kuriuose gyveno apie 430 tūkst. katalikų. 

 

Pasak dr. Irenos Vaišvilaitės, 1926 metais Kaunas ir Kauno arkivyskupija tapo religine Lietuvos širdimi. Čia netrukus įvyko du svarbiausi to meto arkivyskupijos gyvenimo įvykiai: 1934 metais surengtas pirmasis arkivyskupijos sinodas bei pirmasis nacionalinis Eucharistinis kongresas; kūrėsi bažnytinė struktūra, klostėsi tradicijos٭٭٭.  (plačiau apie Nepriklausomybės laikotarpį >>)

Bažnytiniu centru Kauno arkivyskupija bei Kaunas išliko ir per visą sovietmetį. Šv. Jono Pauliaus II pertvarkymu, greta Kauno metropolijos, 1991 metais, jau atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, buvo įsteigta Vilniaus metropolija, tad nuo tada Lietuvoje jau turėjome du bažnytinio gyvenimo centrus.

Ypatingu ryšiu su Lietuva susijęs ir labai svarbų sprendimą Bažnyčiai Lietuvoje padaręs popiežius Pijus XI, dar būdamas kardinolas Achille Ratti, kaip Šventojo Sosto vizitatorius Lietuvai 1920-aisiais lankėsi Kaune. 2020 m. vasarį seminarijoje buvo pašventinta šios prieš 100-metį vykusios viešnagės atminimo lenta. Šia proga dabartinis apaštalinis nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Petaras Antunas Rajičius sakė, jog popiežius Pijus XI savo aktais – Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimu 1926 m. bei Šventojo Sosto konkordato su Lietuva pasirašymu 1927 m. – „prisidėjo prie vietinės Bažnyčios perorganizavimo, ir tuo pat metu tai buvo galutinis Lietuvos Respublikos nepriklausomybės patvirtinimas tarptautiniu lygmeniu. Nepaisant sunkių laikų viso to pradžios, Šventasis Tėvas norėjo padėti tiek Bažnyčiai, tiek valstybei įsikurti ant tvirtų pamatų“.

VIRTUALIĄ istorinių nuotraukų parodą arkivyskupijos 95-mečiui   parengė arkivyskupijos muziejus (ją galime pažiūrėti čia >>).

------

٭1997 nuo Kauno arkivyskupijos atskirta šiaurinė dalis (41 parapija Joniškio, Šiaulių, Kelmės ir Radviliškio r. ) ir įsteigta Šiaulių vyskupija.


٭٭ 1921, minint Žemaičių vyskupijos 500 metų jubiliejų, popiežius Benediktas XV suteikė Kauno katedrai bazilikos titulą, tad šįmet balandžio 26-ąją minėsime šio įvykio 100 metų jubiliejų.


٭٭٭organizuotas įvairių bažnytinių institucijų darbas; ypač kunigų seminarijos (nuo 1938 m. diecezinėje seminarijoje studijavo ir Telšių, Panevėžio bei Kaišiadorių vyskupijų seminaristai) bei Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto (1928 m. buvo pripažintas Šventojo Sosto); Katalikų draugijas ir organizacijas koordinavo Katalikų veikimo centras (įkurtas 1919). Prie jo 1921–1940 m. veikė Katalikų spaudos biuras, buvo leidžiami katalikų leidiniai, religinių organizacijų apyskaitos, biuleteniai ir kiti leidiniai. 1940 metais Kauno arkivyskupijos teritorijoje gyveno apie 500 000 katalikų, buvo 91 parapija, daugiau kaip 30 filijų, 84 koplyčios, dirbo 317 kunigų. Sovietų okupuotoje Lietuvoje arkivyskupijos gyvenimas buvo stipriai apribotas, o kai kuriose srityje ypač persekiotas ir visai sustabdytas.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

Ganytojo žodis

Kristus keliauja laike. Jis nori eiti į mūsų gyvenimus, mūsų kasdienybę ir šventes. Jis „praskynė“ kelią ir į mums visiems pažadėtą prisikėlimą. Te Velykos dovanoja naują gyvenimą mums kiekvienam asmeniškai, mūsų šeimoms, mūsų Tėvynei Lietuvai ir mūsų pasauliui! Kristus prisikėlė, iš tikrųjų prisikėlė!

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune