Devintinių procesija Kauno gatvėmis ir iškilmės arkikatedroje (2012 06 02)
Paskelbta: 2013-06-03 10:38:33

Fotografijos Gitanos Šukaitytės ir Dalės Šmerauskaitės

Fotografija Gitanos Šukaitytės

Birželio 2 d. sekmadienį, švenčiant Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmes, Kaune surengta Devintinių procesija su Švč. Sakramentu. Ji kaip įprasta prasidėjo Švč. Sakramento pagarbinimu Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, vėliau nuo šios šventovės tęsėsi Laisvės alėja, Vilniaus gatve ir baigėsi arkikatedroje bazilikoje. Procesijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, ją drauge ėjo augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, kurijos kancleris mons. Alfonsas Grušas, Kauno I dekanato dekanas mons. Vytautas Grigaravičius, kiti miesto parapijose tarnaujantys kunigai, Kauno kunigų seminarijos klierikai, nemažai kelių Kaune veikiančių moterų pašvęstojo gyvenimo kongregacijų – Eucharistinio Jėzaus, pranciškonių, Marijos vargdienių ir kt. – seserų vienuolių.

Giedojimui vadovavo seserys benediktinės. Kaip ir visada didesnėse katalikiškose šventėse ir iškilmėse, tvarką palaikyti padėjo būrys jaunųjų savanorių. Procesijoje dalyvavo nemažas būrys kauniečių – parapijų bei rektoratų tikinčiųjų su parapijų vėliavomis, kurie, darniai giedodami, viešai paliudydami savo tikėjimą, pagarbino brangiausią tikėjimo slėpinį – Švč. Sakramentą.

Pagarbinti Švenčiausiojo ir būti juo palaimintiems, klausytis Dievo žodžio procesijos dalyviai sustojo keturiose vietose prie parengtų altorėlių: prie Įgulos ir Šv. Gertrūdos bažnyčių, prie Istorinės prezidentūros ir arkivyskupijos Jaunimo centro. Paskelbę Evangelijas Devintinių procesijos dalyviams dvasininkai pasakė trumpas homilijas.

Visas krikščionio gyvenimas, kaip ir ši Devintinių procesija, yra kelionė – sakė kun. Artūras Kazlauskas, primindamas, jog joje didžiausias turtas ir stiprybė yra pats Viešpats. Kas yra Evangelijos palaiminiuose minimi dvasingieji vargdieniai? Tai tie, kurie dėl Dievo gali visko atsisakyti, gali save ištuštinti, pasitikėdami, jog Viešpats duos viską. Šia eisena krikščionys paliudija, kuo yra stiprūs ir kas yra jų palaiminimas.

Fotografija Gitanos Šukaitytės

Kun. Vytautas Brilius MIC atkreipė dėmesį, jog Dievas maitina žmogų per visą Išganymo istoriją. Jėzus Kristus dėl žmogaus gyvenimo atidavė net savo gyvybę. Jėzaus padrąsinimu visa minia buvo pamaitinta keliais kepalėliais duonos. Jėzus nenustoja drąsinti krikščionių neišsigąsti savo sausros ir troškulio, dalytis su kitais ir iš savo neturėjimo. Vysk. Kęstutis Kėvalas atkreipė dėmesį į Jėzaus žodžius: „Tai darykite mano atminimui.“ Šis atminimas – tai sudabartinimas tos pačios tikrovės, kurią išgyveno pirmieji Jėzaus mokiniai, tai Jėzaus artumo patirtis, „dabar“ momentas, kuriame krikščionys pakviesti dalyvauti; tai tarsi inkaras, nešantis per gyvenimo audras, kad išliktų gyvi ir amžini.

Fotografija Dalės Šmerauskaitės

Fotografija Dalės Šmerauskaitės

Mons. Artūras Jagelavičius kalbėjo apie meilės stoką pasaulyje. Jei krikščionys nori labiau mylėti Dievą, jie turi labiau pamilti žmogų. Tikinčiųjų abejingumas šalia esantiems, netikintiems, atšalusiems, gyvenantiems neapykantoje dar labiau skatina širdžių kietumą, didina nemeilę. Meilės ženklai – geri darbai savo artimui.

Fotografija Dalės Šmerauskaitės

Devintinių procesija baigėsi arkikatedroje bazilikoje padėkos himnu „Tave, Dieve, garbinam“, Eucharistijos pagarbinimu ir palaiminimu Švč. Sakramentu.

Vėliau arkikatedroje prasidėjo iškilminga Devintinių Eucharistija. Jai vadovavo arkivyskupas S. Tamkevičius, gausiems liturgijos dalyviams pasakęs ir homiliją.

Fotografija Dalės Šmerauskaitės

„Kristus mus vedė, o mes sekėme Jį“, – sakė ganytojas, šitaip apibūdindamas ką tik pasibaigusią procesiją su Švč. Sakramentu miesto gatvėmis. Bažnyčia, siekdama atnaujinti tikėjimą Eucharistiniu Jėzumi, paskatinti priimti Viešpatį kaip Gyvąjį Dievą, prieš 750 įvedė šią Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškimę į liturginį kalendorių.

Kas būdinga geram Jėzaus sekėjui? Į šį klausimą, ganytojo žodžiais, atsako Evangelijos palaiminimai – tai sunkus, bet vienintelis kelias. Krikščionys šiame kelyje turi atramą – Viešpatį Eucharistijoje, kurią švęsdami švenčia bekraštę Dievo meilę.

Homilijoje paraginęs neapsiprasti su Eucharistija, kuri spinduliuoja Dievo meilę, ganytojas pasidalijo neužmirštama ir visam gyvenimui įsiminusia ypač palaiminga Dievo, neapleidžiančio žmogaus net ir sunkiausiomis aplinkybėmis, artumos patirtimi, kurią išgyveno švęsdamas Mišias ant kalinio spintelės KGB kalėjimo kameroje.

Devintinėse, sakė homiliją (žr. visą tekstą >> ) užbaigdamas arkivyskupas S. Tamkevičius, Viešpats dovanoja savo meilės įspaudą, primena apie savo pagalbą, leidžia eiti, pasak popiežiaus Pranciškaus, Jo paties keliu – tarnavimo, dovanojimo, dalijimosi keliu.

Eucharistijos liturgijos pabaigoje buvo suteiktas palaiminimas tėvams, tą sekmadienį švenčiant Tėvo dieną.

 Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

Ganytojo žodis

Jei visada pasitiki KRISTUMI, tada gėrio, teisingumo ir taikos siekis, atleidimas ir susitaikymas tampa palaiminimu: palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo, palaiminti gailestingieji...

 Arkivysk. L. Virbalo herbas+ Lionginas VIRBALAS SJ
(2017 11 01)

Liturginis kalendorius

Pamaldos

2017– Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metai

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune