Balandžio 24 d., šeštadienį, Kaune vyko nuolatinės Švč. Sakramento adoracijos rengėjų organizuota Susikaupimo diena „Dievo žodis – tikėjimo „kietas maistas“ (plg. 1 Kor 3, 2; Žyd 5, 12–14). Ji, kaip įprasta, vyko arkikatedros parapijos namuose bei arkikatedros Švč. Sakramento koplyčioje. Dalyvavo apie 60 Eucharistijos adoruotojų.
Dvi konferencijas apie Šventąjį Raštą kaip dvasinio gyvenimo pagrindą vedė Šv. Jono kongregacijos brolis kunigas Pranciškus Ksaveras, kuris aptarė Dievo žodį kaip džiugų ir „kietą maistą“ augti savo tikėjimo kelionėje, kaip dvasinio gyvenimo pamatą, supažindino su lectio divina būdu skaityti Šventąjį Raštą.
Dievo žodis, kaip minėjo konferencijų vedėjas, yra geras, džiaugsmingas. Tai džiaugsmo slėpinys (tai matyti iš psalmių, pranašų ir kt.); Benedikto XVI mintimi, Dievo žodis „įžiebia džiaugsmo ugnį“. Tai išminties „gardus“ maistas, kuris duoda galimybę priartėti prie Dievo mažutėliams. Jis švelnus, duodantis amžinojo gyvenimo viltį.
Tačiau Dievo žodis yra ir „kietas maistas“, raginantis augti tikėjime. Brolis joanitas atkreipė dėmesį, ką šv. apaštalas Paulius kalbėjo apie silpną korintiečių tikėjimą: „Aš, broliai, tegalėjau kalbėti jums ne kaip dvasios žmonėms, bet kaip kūno žmonėms, kaip kūdikiams Kristuje. Maitinau jus pienu, o ne kietu maistu, kurio jūs dar negalėjote priimti. Deja, ir dabar negalite, nes esate kūniški“ (1 Kor 3, 1–3). Dievo žodis kviečia išaugti iš tikėjimo „kūdikystės“, išaugti iš kūniškumo – tam reikia ir asmeniško Dievo žodžio pažinimo.
„Pasidarėte nerangūs klausyti“, – Laišką žydams (5, 11) citavo br. Pranciškus Ksaveras, atkreipdamas dėmesį į čia pabrėžiamą pratybų, dvasinės „mankštos“ svarbą (5, 12–14), kad žmogus būtų stiprus Viešpatyje. Pats Jėzus Kristus savo Asmeniu, savo mokymu, gailestingumo darbais, stebuklais viešajame gyvenime ugdė apaštalų tikėjimą.
„Pažindami Dievo žodį, vis geriau galime pažinti savo tikėjimo šerdį“, – sakė brolis joanitas, vėliau išsamiai aptardamas kelis lectio divina etapus (atidųjį skaitymą, meditaciją ir kontempliaciją). Atidžiai, su meilės aktu pradžioje, be nerimo, skiriant laiko, atidedant į šalį visus rūpesčius, kantriai, nuolankiai, nesiekiant lengvų rezultatų – taip mokyta skaityti Dievo žodį (plg. 1 Sam 3: „Kalbėk, Viešpatie, tavo tarnas klauso“ ). Kalbėta ir apie pagarbą jam – Dievo žodį turime gerbti taip pat, kaip gerbiame Kristaus Kūną – Eucharistiją.
Konferencijos pranešėjas atkreipė dėmesį, jog Dievo žodis yra tvirtas dvasinio gyvenimo pamatas. Šventasis Tėvas Pranciškus ypač ragina skaityti Šventąjį Raštą, klausant, ką Dievas per jį kalba, ką galime pataisyti savo gyvenime. Nors Evangelijos istorijos būtų jau pažįstamos, tačiau Dievo žodis, pasak brolio joanito, kviečia į gilumą, jis kalba žmogaus dabarčiai. Dievo žodis yra „kietas maistas“, tačiau jis maitina, stiprina, kad gyventume vis pilnesnį tikėjimo gyvenimą.
Tarp konferencijų Susikaupimo dienos dalyviai arkikatedros koplyčioje drauge šventė svečio kunigo vadovaujamas šv. Mišias ir meldėsi adoruotojų intencijomis, pagarbino Švč. Sakramentą adoracijos valandoje, galėjo susitaikyti su Dievu (išpažinčių klausė kun. Pranciškus Ksaveras bei kun. Evaldas Vitulskis). Po pietų Susikaupimo dienos dalyviai valandėlę grupelėse mokėsi skaityti Dievo žodį lectio divina būdu.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
