Nuotraukos – Vaidos Spangelevičiūtės-Kneižienės
Sausio 16 d. Kaune, kurijoje vyko pirmoji šiemet kunigų nuolatinio ugdymo konferencija, į kurią gausiai susirinko dvasininkai iš visos arkivyskupijos. Bendra malda pradėta konferencija buvo skirta seksualinės prievartos prevencijai aptarti, taip pat artimiausio meto sielovados aktualijoms.
Pagrindinį pranešimą skaitė tėvas Gintaras Vitkus SJ, kuris prieš dvejus metus baigęs Jėzaus Draugijos Lietuvoje ir Latvijoje provincijolo tarnystę studijavo Romoje, Popiežiškajame Grigaliaus universitete. Jame įkurto Vaikų apsaugos centro programa skirta rengti žmonėms, galintiems būti pagalba vietinėms Bažnyčioms, taip pat nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos ir nusikalstantiems ar turintiems problemų šioje srityje. Minėtas centras buvo įkurtas 2012 m., o jam vadovauja kun. prof. Hansas Zollneris SJ, Popiežiškosios nepilnamečių apsaugos komisijos narys bei minėto universiteto vicerektorius, 2016 m. seminarus vedęs ir Lietuvoje.
„Seksualinė prievarta susijusi su smurtu, kurio yra labai daug ir gyvūnijos, ir žmonių pasaulyje. Mums būdinga agresyviai reaguoti“, – sakė t. Vitkus, be to, atkreipdamas dėmesį, jog ir seksualinis potraukis yra vienas iš žmogiškosios prigimties elementų.
Tėvas jėzuitas atkreipė dėmesį į popiežiaus Pranciškaus laišką JAV vyskupams, kuriame kalbama apie skausmingą Amerikos tikinčiųjų ir visos visuomenės patirtį. Tai, kas atsitinka įvairiose šalyse, tie didžiuliai skandalai sukelia žmonių pasipiktinimą, nusivylimą ir netgi tikėjimo praradimą. Popiežius sako, jog tai galima vadinti krize, tačiau kaip viltį turintys žmonės tikime, jog Dievas ir krizėje padeda susivokti, daryti žingsnius, susidoroti su gėdos, kaltės jausmu, nebijoti atsakomybės ir atsinaujinti. Turime padėti Bažnyčiai kaip institucijai atgauti žmonių pasitikėjimą, kai jis yra susvyravęs. Sykiu popiežius kviečia katalikus, kad ir jie būtų pagalba kitoms institucijoms, visuomenei kuriant saugią aplinką, kurioje nebūtų vietos prievartai, smurtui, kur žmogus būtų savimi ir augtų žinodamas savo pažeidžiamumą ir ribas.
Pasak t. Vitkaus, minėto centro Romoje specialistai kviečia įsivardyti, jog seksualinė prievarta gali pasireikšti visur, kur yra žmonių. Statistika rodo, jog dauguma prievartos atvejų įvyksta šeimose, tai yra artimoje aplinkoje; 10 proc. švietimo įstaigose, būreliuose, sporto organizacijose ir pan. Šeimose 80 proc. atvejų skriaudikais tampa joms pažįstami, artimi asmenys. Tai gali būti patėviai, auklės, išsiskyrusių ir naujai sudarytų šeimų netikri broliai, seserys. Išnaudojimo ir prievartos galimybes didina lengvai prieinamas interneto pasaulis (pvz., „juodieji puslapiai“ turi net milijonus lankytojų). Šeimoms sunku nuo to apsaugoti vaikus, priklausomybę turinčius asmenis. Egzistuoja ir žmonių vergovė siekiant pelnytis iš prievartos. Pasak pranešėjo, požiūris į seksualinę prievartą labai priklauso nuo šalies kultūrinių tradicijų, skurdo lygio (pvz., prievarta ypač patiria Indijos moterys).
„Bet kuris seksualinės aistros patenkinimas su nepilnamečiu yra nusikalstamas. Bažnytinė teisė sako, jog nepilnamečiai yra asmenys iki 18 metų, taip pat asmenys, turintys proto ar kitokią negalią. Kalbama ir apie pažeidžiamų suaugusiųjų grupę. Bažnyčios nuostata – kad ji įsipareigoja, nors turėdama savo universalią Kanonų teisę, laikytis ir valstybės įstatymų, tyrimų tvarkos, sutinka, kad nusikaltusieji jos nariai būtų baudžiami laikantis tos valstybės įstatymų“, – sakė tėvas jėzuitas pirmojoje konferencijos dalyje.
Antrojoje dalyje buvo aptarti seksualinio išnaudojimo prevencijos būdai ir ką galima padaryti kuriant saugesnę aplinką, buvo atsakyta į klausimus.
„Prievarta ir smurtas yra galios ir pasitikėjimo piktnaudojimas“, – sakė t. Vitkus apie gundymus, kuriuos gali patirti kiekvienas. Prevencijai svarbu įsisąmoninti, jog seksualinė prievarta sukelia aukoms labai skausmingas pasekmes, negalima to nuvertinti, laikyti perdėtomis reakcijomis. Tai gali būti kaltės jausmas, nerimas, gėda, pyktis, šokas, traumos, potrauminis sindromas, depresija, santykių baimė, hiperseksualumas, frigidiškumas ir kt. Pagal statistiką daugelis aukų tuoj pat nepajėgia prabilti apie savo patirtį. Ką galima padaryti, kad tokių skriaudų būtų mažiau? Nepiktnaudžiauti galia ir pasitikėjimu.
Pranešime atkreiptas dėmesys, jog popiežius Pranciškus ragina visus atsakingai įsitraukti į nepilnamečių apsaugojimą nuo prievartos, nes jos mastai pasaulyje vis auga. Bažnyčia yra numačiusi prevencines gaires, kuriose pabrėžiamas atsakingumas atrankoje į kunigystę ir vienuolinį gyvenimą, tam tikros apibrėžtos nuostatos bendraujant su vaikais, jaunimu, kitais asmenimis, kuriems yra patarnaujama, ir kt.
Dėkodamas tėvui Gintarui Vitkui už pranešimą, arkivyskupas Lionginas Virbalas paragino kunigus savo elgesiu nesudaryti progų panašiems kaltinimams. Toliau supažindino kunigus su kitomis aktualijomis. Tai sielovados pasiūlymas „Keliaukime su popiežiumi Pranciškumi“, į kurį kviečiama atsiliepti parapijų bendruomenėse. Netrukus prasidedančiame Maldos už krikščionių vienybę aštuondienyje (sausio 18–25 d.) raginama melstis drauge su kitomis krikščionių bendruomenėmis, o Kaune Ekumeninės pamaldos sausio 24 d. vyks Evangelikų liuteronų bažnyčioje. Vasario 2 d., Kristaus Paaukojimo šventėje, Kauno arkikatedroje švęsime ir Pašvęstųjų dieną. Vasario 14 d. Kauno arkivyskupija vėl kviečia į Šv. Valentino dieną KITAP, šiemet pavadintą „Širdies ritmu“ (bilietus galima įsigyti bilietai.lt.)
Arkivyskupas paragino kunigus pasirūpinti pakviesti ir padėti parapijų jaunimui, besirengiančiam Sutvirtinimo sakramentui, dalyvauti sutvirtinamųjų savaitgaliuose, o rūpinantis pašaukimų ugdymu daugiau bendradarbiauti su kun. Vincentu Lizdeniu, atsakinguoju už pašaukimų sielovadą. Artėjant rinkimams, dėmesys buvo atkreiptas į tai, jog negalima palaikyti atskirų partijų, be to, rinkimuose svarbus kandidatų požiūris į vertybes, į šeimą, gyvybę, pagalbą silpniesiems.
Susirinkimą kunigai baigė bendra agape kurijoje. Kita nuolatinio ugdymo konferencija – vasario 20 d.