„Krikščionys iššūkių šeimai akivaizdoje“ – tarptautinė ekumeninė konferencija Kaune (+vaizdo medžiaga) (2011 01 10)
Paskelbta: 2011-01-11 18:45:27

Fotografas Ričardas ŠAKNYS

Fotografas Ričardas ŠAKNYS.

Sausio 10 d. Kaune, arkivyskupijos konferencijų salėje, vyko unikali Lietuvos Bažnyčios istorijoje tarptautinė ekumeninė konferencija „Krikščionys iššūkių šeimai akivaizdoje“, kurią drauge organizavo Lietuvos Vyskupų Konferencija ir Maskvos Patriarchato Išorinių Bažnyčios ryšių skyrius. Pranešimus skaitė šios konferencijos iniciatoriai – Maskvos Patriarchato Išorinių Bažnyčios ryšių skyriaus Pirmininkas, Volokolamsko metropolitas Hilarionas ir LVK Pirmininkas, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Pranešimus skaityti taip pat buvo pakviesti Lietuvos Evangelikų liuteronų Bažnyčios vyskupas dr. Mindaugas Sabutis ir VDU KTF Santuokos ir šeimos studijų centro direktorius kun. prof. dr. Andrius Narbekovas.

Spaudos konferencija Kauno kurijoje prasidėjęs renginys, po sveikinimo kalbų ir perskaitytų pranešimų baigėsi paskelbtu bendru Lietuvos Katalikų, Rusų Stačiatikių ir Lietuvos Evangelikų liuteronų Bažnyčių komunikatu.

Renginys sulaukė didžiulio susidomėjimo – jo dalyviai vos tilpo erdvioje arkivyskupijos konferencijų salėje. Dalyvavo Lietuvos vyskupai, grupė LR Seimo ir Vyriausybės narių, Kauno universitetų rektoriai, Kauno miesto vadovai, įvairių konfesijų dvasininkai, vienuoliai, taip pat daug jaunų žmonių, šeimų, mokytojų, įvairių institucijų bei organizacijų atstovai.

Fotografas Gintaras ČESONIS

Fotografas Gintaras ČESONIS.

Spaudos konferencijoje arkiv. S. Tamkevičius pasidalijo šio ekumeninio sumanymo, kilusio 2010 m. balandį jam lankantis Maskvoje, priešistore ir pasidžiaugė, kad aktuali bei šiandienos tikrovėje dažnai skaudi šeimos tema gali tapti vienijančia skirtingų konfesijų krikščionis. Pasak arkivyskupo, trumpa konferencija nepajėgi išnagrinėti visų šios temos aspektų, tačiau renginys svarbus Bažnyčios istorijoje tuo, kad ir Bažnyčiai, ir visuomenei aktualūs klausimai svarstomi kartu tokiame aukštame lygyje. Pasak metropolito Hilariono, konferencijos sumanymas, kilęs iš bendrų kontaktų, atskleidžia sutampantį požiūrį į šeimos klausimą, jos šiuolaikines problemas – demografinę ir apskritai vertybių krizę. „Europos krikščionims atėjo laikas pasipriešinti pavojingoms tendencijoms ir kalbėti apie tai, kas amžina“, – sakė metropolitas Hilarionas, išreikšdamas viltį, jog ir toliau bus rengiami tokio pobūdžio susitikimai. Lietuvos Evangelikų liuteronų Bažnyčios vyskupas dr. M. Sabutis pabrėžė, jog šeima – tai pagrindas auginant laisvą žmogų, o Bažnyčios misija – būti pranašišku balsu, be kompromisų visuomenėje kalbant tai, kas yra tiesa.

Pirmasis konferenciją pasveikinęs apaštališkasis nuncijus Baltijos šalyse arkivyskupas Luigi Bonazzi perdavė Šventojo Sosto žinią, kad ši konferencija vertinama kaip labai svarbus, didelės evangelizacinės bei ekumeninės reikšmės įvykis. Buvo perskaityti Popiežiškosios šeimos tarybos Pirmininko kardinolo Ennio Antonelli ir Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos Pirmininko kardinolo Kurto Kocho sveikinimo laiškai. Apaštališkasis nuncijus savo ruožtu palinkėjo šios konferencijos darbu žiebti šviesą šeimose ir saugoti, kad ji liepsnotų.

Renginio organizatorius bei dalyvius sveikinęs LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas dr. Rimantas Jonas Dagys pasidžiaugė Lietuvoje priimta „Valstybine šeimos politikos koncepcija“ bei praėjusį rudenį pasirašytu „Nacionaliniu susitarimu dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo“, pristatydamas tai kaip ilgo ir kruopštaus darbo rezultatą, pasiektą kartu su visuomeninėmis organizacijomis, aktyviai talkinant ir Bažnyčiai.

Ypatingą sveikinimo žodį tarė Kauno m. savivaldybės meras Andrius Kupčinskas. Jis atkreipė dėmesį, jog šios konferencijos laikas sutampa su tragiškosios Sausio 13-osios paminėjimo savaite, o metropolitas Hilarionas, prieš 20 metų tarnaudamas Kaune, stačiatikių Apreiškimo Švč. M. Marijai katedroje, savo kalba per televiziją kreipdamasis į sovietų armiją, pasak mero, „nuveikė išties šventą darbą, kad vieni nepadarytų nuodėmės praliedami kraują, o kiti – kad nebūtų pražudyti.“ Aidint padėkos plojimams, už Nepriklausomybės siekio palaikymą bei dvasinę tarnystę metropolitui Hilarionui buvo įteiktas padėkos ženklas – pasidabruotas Kauno burmistro J. Vileišio medalis.

Fotografas Gintaras ČESONIS

Fotografas Gintaras ČESONIS.

Paskui metropolitas Hilarionas perskaitė pirmąjį konferencijos pranešimą „Turėti ar būti? Seksualinės revoliucijos įtaka dorovinio klimato ir socialinių-ekonominių santykių šiuolaikiniame pasaulyje pasikeitimui“. Jame perdėtas šiuolaikinės visuomenės dėmesys žmogaus seksualumui, jo eksploatavimas rinkoje, pavertimas komercijos objektu apibūdintas kaip visiškai nederantis su Bažnyčios požiūriu, seksualumą išskirtinai siejančiu tik su santuokiniu vyro ir moters ryšiu. Pasak stačiatikių ganytojo, šiuolaikiniam žmogui labiau rūpi turėti, pasyviai kaupti, vartoti, naudotis, ir net artimieji jam tampa kliūtimi malonumams patirti, o nesveikas individualizmas tapo išskirtiniu epochos bruožu. Sukritikavęs nūdien ypač išplitusį, sisteminį, seksualinį žmogaus išnaudojimą, dvasininkas perspėjo apie jo vykdytojų įtakingumą aukščiausiuose visuomenės sluoksniuose, netgi parlamentinėse ir vyriausybinėse struktūrose; be to, akivaizdu, jog garsiai ginamos „asmens teisės ir laisvės“ bus plečiamos siaurinant žmogaus elgesio visuomenėje dorovines normas, išstumiant krikščioniškosios etikos įtaką įvairiose gyvenimo srityse. Šių iššūkių akivaizdoje, metropolito Hilariono žodžiais tariant, krikščioniškos bendruomenės neturi pataikauti liberalioms tendencijoms dorovės srityje, bet sutelktomis pastangomis, kaip broliai ir seserys Kristuje, ginti krikščionišką dorą, tradicinę santuokos ir šeimos sampratą, o per tai – ir patį žmonijos likimą.

Arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius pranešime „Lietuvos Katalikų Bažnyčios atsakas į iššūkius šeimai“ apžvelgė šiuolaikinės šeimos deformacijas, grėsmingas pačiai šeimai, tautai, Bažnyčiai ir valstybei. Tai skyrybos, santuokos atsisakymas ir kohabitacijų daugėjimas, gimstamumo mažėjimas. Pasak arkivyskupo, šios grėsmės, pateiktais statistikos duomenimis ir mokslininkų išvadomis, yra viena su kita glaudžiai susijusios ir viena iš kitos nuosekliai kylančios. Pavojingą šeimos ir visuomenės degradaciją pirmiausia nulėmė vertybių krizė, neteisinga žmogaus laisvės, lytiškumo, meilės samprata, iškreiptas požiūris į žmogaus kūniškumą. Kaip Bažnyčios atsaką arkivyskupas apibūdino jos ilgalaikes pastangas rengti jaunimą šeimai ir Santuokos sakramentui, palaikyti šeimas per 56 Lietuvoje veikiančius šeimos centrus, puoselėti įvairias iniciatyvas gyvybės apsaugos srityje ir kt. Pranešimo pabaigoje buvo padrąsintos šeimos priimti Kristų, Bažnyčios mokymą apie santuokos šventumą ir kūdikius – kaip Dievo dovaną. Arkivyskupas išreiškė tolesnio krikščioniškųjų konfesijų bendradarbiavimo lūkestį nūdien kylant didelių iššūkių esminėms krikščioniškoms vertybėms ir pačiai krikščionybei.

Fotografas Gintaras ČESONIS

Fotografas Gintaras ČESONIS.

Pranešime „Šeimos sampratos iššūkiai šiuolaikinei liuteronybei“ dr. vyskupas M. Sabutis kėlė klausimą, kas yra ir bus vertybių šaltinis visuomenėje, jei religija bei krikščionybė apskritai išstumiama iš Vakarų visuomenės viešojo gyvenimo. Vyskupas aptarė pavojingą transmodernizmo tendenciją, kai lieka nebeaišku, kas nustatinės vertybinius kriterijus, kad būtų „teisingai“ gyvenama pagal nustatytas, iš esmės krikščionybei neprieštaraujančias ekologijos, altruizmo, socialinio optimizmo ir kt. paradigmas. Pranešime kalbėta apie dalies liuteroniškųjų bažnyčių kapituliaciją sekuliarizmo atžvilgiu, pabrėžta, jog liuteroniškame mokyme šeima taip pat yra kilniausias krikščionio pašaukimas, tad Lietuvos Evangelikų liuteronų bažnyčia drauge su didele dalimi kitų pasaulio liuteronų bažnyčių palaiko ir palaikys visas įmanomas šeimos išsaugojimo ir tiesos išlaikymo visuomenėje iniciatyvas.

VDU Santuokos ir šeimos studijų direktorius kun. prof. dr. Andrius Narbekovas pranešime „Jaunimo rengimas šeimai: sukurti pagal Dievo paveikslą“ pabrėžė šio rengimo atspirties tašką – požiūrį į žmogų kaip į kūno ir sielos vienovę, unikalų, orų Dievo kūrinį, kurio jokiomis aplinkybėmis negalima naudoti kaip daikto. „Mūsų pareiga – mokyti vaikus būti žmonėmis, tapti protingiems ir laisviems, saugoti žmogiškąjį orumą“, – sakė kun. dr. A. Narbekovas. Pranešime išsamiai aptarta, kas būdinga agresyviam, su kontracepcijos socialiniu marketingu glaudžiai susietam jaunimo lytiniam švietimui, esmiškai besiskiriančiam nuo lytinio ugdymo, grindžiamo visiškai kitokia žmogaus samprata ir pasaulėžiūra. Buvo pabrėžtos nuolatinės, sunkios katalikų tėvų, gydytojų, mokytojų, Bažnyčios pastangos užkirsti kelią jaunimo sąmonę ir vertybes iškreipiančioms programoms bei sumanymams.

Fotografas Gintaras ČESONIS

Fotografas Gintaras ČESONIS.

Apibendrindamas konferencijos darbą ir dėkodamas šios neeilinės iniciatyvos palaikytojui metropolitui Hilarionui bei jai pritarusiems Lietuvos vyskupams, visiems pranešėjams, rengėjams, talkininkams, dalyviams, arkiv. S. Tamkevičius, be kita ko, pastebėjo, jog tik ką girdėtuose pranešimuose buvo matyti, kokia nuožmi kova vyksta prieš žmogų ir už žmogų – tarp tų, kurie suinteresuoti vien pinigais, ir tų, kuriems rūpi Lietuva, krikščioniškosios vertybės. Pasak ganytojo, ir šiandien, panašiai kaip atmintinomis Sausio 13-osios dienomis, reikia barikadų – prisiimtos atsakomybės; be jos beprasmės būtų ir tos barikados, kuriomis anksčiau buvo ginama laisvė.

Konferencijos pabaigoje trijų dalyvavusių krikščioniškų bažnyčių atstovai – katalikai, ortodoksai ir evangelikai liuteronai – priėmė bendrą komunikatą, iškėlusį santuoka grįsta šeimą kaip valstybės ir Bažnyčios gyvenimo pamatą bei išreiškusį krikščioniškų konfesijų bendradarbiavimo svarbą ginant žmogaus gyvybę bei šeimą ir joms priklausantį orumą.

Konferenciją vedė Kauno arkivyskupijos kurijos kancleris mons. Adolfas Grušas ir LVK sekretorius kun. Ričardas Doveika. Renginio dalyviams neseniai švęstų šv. Kalėdų džiaugsmą keliomis giesmėmis priminė Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos moksleivių choras.

Naujojoje Kauno arkivyskupijos svetainėje pirmą kartą buvo galima stebėti tiesioginę vaizdo transliaciją internetu iš konferencijų salės. Šią transliaciją rengė Katalikų interneto tarnyba. Konferencijos darbą transliavo ir Marijos radijas.

Beje, duodamas interviu šiam radijui, metropolitas Hilarionas pabrėžė, kad demografinės situacijos pagerėjimas neįmanomas vien Bažnyčios arba vien valstybės jėgomis ir ragino mobilizuoti visas sveikas visuomenės jėgas gelbėjant šeimą. Jis ragino Bažnyčios ir valstybės sutelktinėmis pastangomis daryti įtaką – laikantis žodžio laisvės principo vykdyti dorinę kontrolę masinės informacijos priemonėms, per kurias žmonėms perduodama „iš esmės savižudiška ideologija, atimanti iš žmonių pilnavertę šeimyninę laimę“. Metropolitas Hilarionas apgailestavo, kad Rusijos Federacijos mokyklose dorinio ugdymo ir tikybos pamokos nėra įtrauktos į mokymo programas visos šalies mastu, kaip tai vykdoma Lietuvoje jau du dešimtmečius. Jis išreiškė viltį kitą panašią konferenciją surengti Rusijoje ir skirti ją religinio ugdymo temai, dalijantis Lietuvos Katalikų Bažnyčios patirtimi šioje srityje.

Ganytojo žodis

Jei visada pasitiki KRISTUMI, tada gėrio, teisingumo ir taikos siekis, atleidimas ir susitaikymas tampa palaiminimu: palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo, palaiminti gailestingieji...

 Arkivysk. L. Virbalo herbas+ Lionginas VIRBALAS SJ
(2017 11 01)

Liturginis kalendorius

Pamaldos

2017– Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metai

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune